Perversija dabarties mene

LTDaugelį Lietuvos menininkų "užkabino", o kai ką ir visai rimtai šokiravo vieno įtakingiausių Lietuvos dailės kritikų ir menotyrininkų, poeto ir eseisto Alfonso Andriuškevičiaus prisipažinimas, kad daug kas iš to, kas jam anksčiau labai patiko, dabar įspūdžio nebedaro: "Nebejaudina, ir tiek... Grožiuosi. Bet nė kiek nesijaudinu... Kažkas man atsitiko, ne kitaip... Grožiuosi. Dideli formatai.... Spalvos. Erotiška. Ekspresyvu. Dinamiška.... Bet ... lieku visiškai nesujaudintas. Ar bent jau beveik visiškai... Kažkas, kažkas ne taip... Su manim, žinoma". Nevengdamas ironijos ir autoironijos, autorius apibendrina: "O dabar jau suprantu, kas man atsitiko: taigi išsigimė mano skonis". Šiame straipsnyje ir norėtųsi aptarti "skonio išsigimimą", kuris tapo toks reikšmingas dabarties mene. Tai, kas atsitiko mūsų gerbiamam meno kritikui, ko gero, bus atsitikę ir daug kam XX-XXI amžių Europoje: vyksta didžiosios transformacijos, sukrečiančios civilizacinius pamatus, vertybinius kultūros prioritetus, vidines asmenybės nuostatas bei orientyrus. Visa tai neišvengiamai atsispindi meno kūryboje, kur iš naujo keliami fundamentaliausieji klausimai, neleidžiantys nurimti savaime-suprantamybės iliuzijoje ir reikalaujantys naujų apibrėžčių. Kuo mes gyvi? Kas mums yra tikra? Kas mus jaudina ir kodėl? Ką mums reiškia Dievas? Ar dar liko šventumo, tikėjimo poreikis? Ar tebeturi kokią nors reikšmę teisingumas, tiesa, gėris, grožis? Kaip visa tai susipynę mūsų gyvenime? Kaip tai atsispindi meno poetikoje ir retorikoje?. [Iš straipsnio, p. 433]Reikšminiai žodžiai: Postmodernizmas; Psichoanalizė; Estetika; Perversija; Transgresija; Postmodernism; Psychoanalysis; Aesthetics; Perversion; Transgression.

ENThe article deals with the vanguard trend in postmodern art - aesthetical radicalism and new forms, such as installations, happenings, fluxus, performances, body art and others, where the process of creativity and the results of it invade in the reality of actual life. Homosexuality, incest, narcissism, sadism, mania to kill, destruction and suicide, necrophilia and other phenomena which are treated as perversions earlier were not fitted in the context of the true art, now are applicable and very often represents by themselves the signs of actuality and aesthetical force. This trend of contemporary art reflects the spiritual situation of modern human being: ethical and religious relativism creates the feeling of seductive freedom and at the same shows the dangerous borders, where the distinction between the fiction and the reality disappears. This force to meditate carefully about the semblance between the infinite phantasm of artist and the infinite will of transgressor, religious or moral fanatic. [From the publication]