LTStraipsnyje aptariama pastaraisiais dešimtmečiais ryškėjanti nauja savita neklasikinės estetikos sritis - medicinos estetika. Apžvelgiamas jos radimosi kontekstas - kasdienybės estetikos slinktys, 1980 m. estetinės paradigmos lūžis, dabartiniai kasdienybės estetinimo postmodernioje kultūroje procesai, intensyvėjantis asmens savikūros kaip estetinio gyvenimo ir kūno sąryšis. Gvildenamos problematikos aspektu analizuojamos istorinės, kultūrinės, socialinės medicininio atvaizdo ištakos, medicininių atvaizdų dalyvavimas dabartiniame estetiniame patyrime. Atskleidžiami kai kurie esminiai medicinos grožio apraiškų aspektai bei momentai: teologijos ir medicinos suartėjimas, medicinos hermetiškumas, rituališkumas. Išskiriami pagrindiniai medicinos konstruktai, apie kuriuos jau formuojasi konkreti kasdienybės pasaulio estetinimo tradicija: medicininis kūnas, kuris greičiau yra Vakarų pasaulio kūno traktuotės dom inantė, tipiškos medicininės atvertys - medicinos instrumentais atvertas kūno vaizdas ir medicinos instrum ento vaizdas, patologinio vaizdo estetinimas. Išryškinamas medicinos filosofijos vaidmuo, darantis įtaką pamatiniams medicinos estetinimo pokyčiams; atskleidžiamas popkultūros, vartotojiškos visuomenės procesų poveikis medicinai būdingo ar jos kuriamo grožio sampratai. Nurodomi būdingi klasikinio ir postmodernistinio meno pavyzdžiai, žymintys medicinos estetikos teritoriją, jos plitimą bei transformacijas. Straipsnyje siekiama išryškinti paties objekto - medicinos grožio virsmų ir apraiškų dinamiškumą, atvirumą, potencialumą bei betarpiškumą. [Iš straipsnio, p. 419]Reikšminiai žodžiai: Medicina; Neklasikinė estetika; Estetinimas; Medicininis kūnas; Menas; Teologija; Medicine; Non-classcal aesthetics; Making aesthetic; Medical body; Arts; Theology.
ENThe article offers a review of a new original field of non-dassical aesthetics, emerging in the last decades - the medical aesthetics. The contents of its origin is disclosed, touching upon the shifts of everyday aesthetics, the turning point in aesthetical paradigm of 1980, today's processes of making the everyday aesthetic in the postmodernist culture as well as the intensifying relation between the personal self-creation, like an aesthetic life and body. Historical, cultural and sodai sources of the medical image as well as partidpation of medical images in the today's aesthetic experience are analysed in the aspect of the problem under review. Some of the essential medical beauty manifestation aspects and moments are disclosed like the feeders of the aesthetic plane: closer relation between the theology and the m edidne, hermetirity of medicine, rituality of medidne. The basic medical constructs, being the core for the particular everyday world's aesthetics tradition to form around are separated: the medical body, rather the Western dominant of body treatment, the typical medical openings view of the body, opened with the help of medical instruments and view of the medical instruments as well as making the pathological image aesthetic. Role of the medical philosophy is exposed - it is influencing the basic shifts in making the medicine aesthetic - as well as impact of the consuming social processes upon the conception of beauty, characteristic to medicine or created by medicine. Symptomatic examples of the classical and postmodernist art, noting the territory of medical aesthetics, its spreading and transformations, are mentioned. The article is sought to elucidate the dynamics, openness, potentiality and spontaneity of the subject - the medical beauty transformation and manifestation. [From the publication]