Anachronizmas - svarbiausia dabarties meno istorijos paradigma

LTProbleminį šio straipsnio lauką apibrėžia kintanti m eno kūrinio istoriškumo samprata. Atidus žvilgsnis jame užkliūva už naujų meno istorijos bruožų, kurie atveria kelius euristinėms atvaizdo interpretavimo galimybėms. Kadangi, atmetę formų kontinuumo idėją, dabarties meno istorikai bando permąstyti kūrinio ir laiko santykius, šioje studijoje išskirtinai daug dėmesio skiriama sąvokoms, kurios grindžia antropologinį laiką - tekantį meno istorijoje, kūrinyje, atvaizde. Žvelgdami į paveikslą susiduriame su laiku, t. y. pasineriame į konkretų laiką, nes suvokiamas atvaizdas mus suveda į akistatą su laiku. Bet koks tai laikas? Kas yra tas šią konkrečią akimirką dominančio atvaizdo istoriškumas? Kokį vaizdinį išvystame? Kokius jis atspindi laiko ritmus, susidūrimus, lūžius? Šie ir daugelis kitų meno istorijai visuomet svarbių klausimų iškyla meno istorikui ir lemia laiko bei istorinės naracijos problemos aktualumą. [Iš straipsnio, p. 252]Reikšminiai žodžiai: Menotyra; Laikas; Anachronizmas; Simptomas; Anaforija; Art history; Time; Anachronism; Symptom; Anaphora.

ENThinking about heterogeneous time which opens in work of art about chronological divergences in art history, contem porary art historians underline that im ages is not untim ely fetishes, like propagate classical aesthetic and is not simple visual chronicles, like declared positivists. Pictures - montages of different time periods, symptoms that disturb ordinary flow of phenom ena. That's way central concepts in art history becom e anachronism and symptom. These article analysis essential concepts which base m odern m etapsychology of visual image and anthropological point of view in art history looks for its historic origins. The study reveals that contem porary anachronistic art history immerses in theories of unconscious time, which claims from historians to interpret not only works of art but also world of human imagination and dreams. For that reason art history transgresses specific, formal limits of traditional art history. Because art history searches for survival of ancient tim es and lays out anachronistic historical scraps, it becomes history of phantoms or symptoms (perceptible features, states and signs of flow). The written work discloses that anthropological standpoint and language of cinem atography striking roots in art history and opening planes of new understanding of visual image and its time, historical strains, contradictions, psychical factors. [From the publication]