Metafizinės estetikos apraiškos klasikinio modernizmo dailėje

LTStraipsnis skirtas metafizinės estetikos apraiškoms klasikinio modernizmo estetikoje ir vaizduojamosios dailės praktikoje tyrinėti. Jame išsamiai aptariamos klasikinės "mimezės" principu paremtos ir grožio kategorijos svarbą iškeliančios estetikos transformacijos, parodoma, kaip, stiprėjant elitinės menas - menui teorijos nuostatoms, modernistinio sąjūdžio gelmėse form uojasi naujas, paneigiantis klasikinį, požiūris į meno tikslus, kuris atsiriboja nuo klasikinei estetikai būdingo grožio sureikšminimo ir iškelia tiesos principo svarbą. Straipsnyje daugiareikšmis terminas "metafizika" vartojamas greičiau kaip vaizdinga metafora, apeliuojanti į gelminę, dažnai neregimą meno kūrinio esmę. Remiantis konkrečių modernistinio meno krypčių ir iškiliausių dailininkų kūrybos analize tekste atskleidžiama gelminės meno kūrinio esmės perteikimo būdų įvairovė. [Iš straipsnio, p. 240]Reikšminiai žodžiai: Dailė; Modernizmas; Metafizika; Estetika; Transcendencija; Meno autonomija; Grožis; Reprezentacija; Realybė; Visual art; Modernism; Metaphysics; Aesthetics; Transcendence; Autonomy of art; Beauty; Representation; Reality.

ENThe article discusses metaphysical tendencies in visual art of the beginning of 20th century and their base in the theory of art in the 19th century. The raise of the Beauty as primal transcendental value for art in it turned to be the ground for the "pure art". Subsequently the position slightly altered and the place of the Beauty was taken by the Truth - another part of metaphysical trinity. But still the mail strive remained the same - expression of the Divine. It had various forms, which are discussed in the article. So it shows how autonomy of art caused a strive for spiritual values as possibility to legitimate its hierarchically prior position. [From the publication]