LTMokslininkai J. Baltrušaičio kūrybą, publikuotą dviem kalbomis, rusų ir lietuvių, skirsto į du periodus: rusiškąjį (1898-1920 m. pirmoji pusė) ir lietuviškąjį (1920 m. antroji pusė - 1944 m.). Baltrušaičio vardas rusiškuoju periodu buvo žinomas rusų kultūroje ir moksle. Lietuviškasis periodas praėjo emigracijoje, tai ir nulėmė poeto likimą: sovietiniais metais (iki 1960 m. pabaigos) Baltrušaičio biografija ir šio laikotarpio kūryba praktiškai nebuvo tyrinėjama. Todėl visiškai pagrįstas yra kritikų ir literatūrologų siekis atskleisti būtent lietuviškojo periodo kūrybos svarbą, norint suprasti Baltrušaičio vietą etnonacionaliniame ir kultūriniame XX amžiaus lietuvių literatūros kontekste. Straipsnyje apžvelgiamos 1960 m. ir vėliau pasirodžiosios lietuvių mokslininkų studijos apie metafizinį Baltrušaičio mąstymo pobūdį, jo stiliaus ypatybes. Straipsnio autorė daro prielaidą, kad įvairūs Baltrušaičio kūrybos periodai gali būti analizuojami kategorijos "meninio suvokimo tipas" aspektu, o visa kūryba kaip visuma gali būti interpretuojama kaip sudėtinga "egzistencinio" ir "dialoginio" meninio suvokimo tipų sąveika, kas ilgainiui suteiktų galimybę nacionalinės literatūros reiškinius įlieti į plačius europinių kultūrų kontekstus.Reikšminiai žodžiai: Kūrybos recepcija.
ENScientists group creations of J. Baltrušaitis, published in Russian and Lithuanian languages, into two periods: Russian (1898 - the first half of 1920) and Lithuanian (the second half of 1920 - 1944). During the Russian period, the name of Baltrušaitis was known in Russian culture and science. The Lithuanian period passed in his emigration and conditioned the fortune of the poet: poet’s biography and creation of that time almost was not analysed in soviet times (till the end of 1960). Thus the aim of critics and literaturologists to disclose the importance of the Lithuanian period particularly in order to understand the place of Baltrušaitis in ethnonational and cultural context of the 20th’s century literature is completely reasonable. The article overviews studies of Lithuanian scientists on metaphysical thinking and stylistic features of Baltrušaitis published in 1960 and later. The author of the article presumes that various creative periods of Baltrušaitis may be analysed from the perspective of the category “creative perception type”, and his creative works may be interpreted as complex interrelation of “existential” and “interactive” creative perception types, what eventually would allow infusing phenomena of national literature into extensive contexts of the European cultures.