LTStraipsnyje įvairiais aspektais aptariamas sudėtingas asmens sampratos iškilimo ankstyvųjų Vakarų viduramžių teologijoje ir estetikoje procesas. Akivaizdu, kad IV ir V a. lotyniška krikščionių teologija asmens koncepciją kuria remdamasi romėnišku ir biblinių sluoksniais. Ji vis labiau tobulės disputų dėl teisingo Bažnyčios mokymo metu, bet prieš tai teologai naudojo romėnišką "persona" semantiką biblinėje "prosopologijoje", kurioje šventasis personažas praranda savo individualumą, ją tyčia panaikina tam, kad leistų savyje skambėti dieviško asmens balsui. Dažnai ši asmens reikšmė vartojam a Karolingų, kurie Biblijos herm eneutikoje ypač vertino alegorinę prasmę. [Iš straipsnio, p. 199]Reikšminiai žodžiai: Asmens sąvoka; Ankstyvieji viduramžiai; Karolingų epochos teologija ir estetika; Ikona; Concept of person; Early Middle Ages; Carolingian theology and aesthetics; Icon.