„Atsimenu“: afrikata ar sprogstamojo ir pučiamojo priebalsio samplaika?

LTTyrimo tikslas – nustatyti, ar lietuvių kalboje priebalsių samplaikos [t]+[s]/[tj]+[sj], vartojamos morfemų ir žodžių sandūroje, tariamos kaip afrikatos [t͡s]/[t͡sj] ar išsaugo priebalsių savarankiškumą. Sakinius su afrikatomis ir samplaikomis po tris kartus skirtingu tempu (įprastu ir greitai) perskaitė 10 informantų (5 vyrai ir 5 moterys, turintys aukštąjį išsilavinimą, amžius nuo 24 iki 55). Matuota ir lyginta afrikatų ir samplaikų trukmė, gretinti jų struktūriniai modeliai. Afrikatų ir samplaikų bendra trukmė labai panaši. Įprastu tempu skaitant samplaikų frikacija šiek tiek (1,1 karto) ilgesnė nei afrikatų, greitai skaitant jų trukmė vienoda. Uždaruma atvirkščiai: greitai skaitant šiek tiek ilgesnė afrikatų (1,2 karto), įprastu tempu skaitant – trukmė vėlgi labai panaši. Afrikatos ir samplaikos gali būti trijų struktūrinių modelių: a) uždaruma ir frikacija (62 proc. tirtų samplaikų ir 56 proc. afrikatų), b) ištisa arba intensyvėjanti frikacija (17 proc. samplaikų ir 26 proc. afrikatų), c) uždaruma, silpnas sprogimas ir frikacija (21 proc. samplaikų ir 18 proc. afrikatų). Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad samplaikos [t]+[s]/[tj]+[sj] dviejų morfemų, klitiko ir savarankiško žodžio sandūroje tariamos kaip afrikata, todėl atitinkamai ir žymėtinos transkribuojant tekstus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Afrikata; Sprogstamasis priebalsis; Pučiamasis priebalsis; Priebalsių samplaika; Priebalsio trukmė.

ENThe aim of this study is to determine whether consonant clusters [t]+[s]/[tj]+[sj] used at the junction of Lithuanian morphemes and words are pronounced as affricates [t͡s]/[t͡sj] or as clusters of separate consonants. The sentences with affricates and clusters were read three times at different rate (usual and fast) by 10 native speakers (5 men and 5 women with higher education, aged 24–55). The duration of the affricates and the clusters was measured, and their structural models were compared. The duration of the affricates and the clusters analysed in the study is very similar. The frication of the clusters at the usual reading rate is a little (1.1 times) longer than the frication of the affricates. However, the duration of the frication at the fast reading is the same. While the duration of the closure of the affricates is longer at the fast reading, it is the same at the usual reading rate. There are three structural models of the affricates and clusters: a) closure and frication (62% of the researched clusters and 56% of the affricates), b) continuous or intensifying frication (17% clusters and 26% affricates), c) closure, slight plosion and frication (21% clusters and 18% affricates). The results of this research indicate that the consonant clusters [t]+[s]/[tj]+[sj] at the junction of the morphemes and clitics and words are pronounced as the affricates, and therefore are accordingly marked in transcribed texts. [From the publication]

• Dabartinių baltų kalbų pučiamieji priebalsiai ir afrikatos: akustinių požymių lyginamoji analizė / Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 75, p. 144-175.
• Intervokaliniai priebalsiai : vienanarės ir dvinarės grupės / Asta Kazlauskienė. Kalbų studijos. 2007, Nr. 11, p. 36-42.
• Lietuvių bendrinės kalbos fonetika / Antanas Pakerys. Vilnius : Enciklopedija, 2003. 241 p.
• Lietuvių ir latvių kalbų trankieji priebalsiai: lokuso lygčių rezultatai / Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Baltistica. 2015, t. 50, Nr. 2, p. 261-293.
• Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai sprogimo fazės trukmė ir FFT spektrai / Jolita Urbanavičienė. Žmogus ir žodis. 2016, 1, p. 46-79.
• Lietuvių kalbos fonologinio skiemens struktūrinių modelių dažnumas / Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 24-31.
• Lietuvių kalbos priebalsių akustinės ypatybės : disertacija / Sigita Dereškevičiūtė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2013. 218 p.
• Lietuvių kalbos skiemuo: dėmenų hierarchija ir skiemens svoris / Asta Kazlauskienė. Respectus philologicus. 2022, Nr. 42 (47), p. 37-51.
• Lietuvių kalbos tarties pagrindai ir žodynas / Valerija Vaitkevičiūtė. Vilnius : Pradai, 2001. 1241 p.
• Priebalsių akustinės ypatybės : palatalizacija ir balsingumas / Rytis Ambrazevičius, Asta Leskauskaitė. Kaunas : Technologija, 2015. 310 p.
• Tarptautinės fonetinės abėcėlės taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės / Rima Bakšienė, Agnė Čepaitienė. Baltistica. 2017, t. 52, Nr. 1, p. 105-135.
• Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai / Aleksas Girdenis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 387 p.