LTŠis straipsnis skirtas iki šiol Lietuvoje netyrinėtai dabartinei meno sociologijos šakai - kompleksinei recepcijos sociologijos analizei. Lyginamos įtakingiausių antros XX a. pusės šios pakraipos teoretikų P. Bourdieu, D. Gamboni, N. Heinich idėjos. Pirmiausia siekiama atskleisti Bourdieu meninio lauko sociologijos savitumą, kurį lemia meno percepcijos ir recepcijos teorija. Kitoje straipsnio dalyje nagrinėjama šios teorijos taikymas konkrečių meno recepcijos formų tyrimuose, aptariami pagrindinių Bourdieu mokyklos šalininkų - Heinich ir Gamboni veikalai. Straipsnyje nagrinėjama meno recepcijos sociologijos pakraipos pradininko Bourdieu teorija, kurioje meninės kūrybos socialumo pagrindimas yra neatsiejamas nuo percepcijos ir recepcijos socialumo aiškinimo. Kadangi meno kūrybos teritorija yra susijusi su vartotojų erdve, todėl suprantama, kad įtyrimo procesą įtraukiama meno vartojimo - percepcijos ir recepcijos analizė. Bourdieu nuomone, meno savitumą ir vertę įmanoma suprasti tik atsižvelgus į kūrėjų ir vartotojų erdvę. Vadinasi, meno sociologija negali apsiriboti meninės kūrybos socialumo pagrindų tyrimais, socialinių menininko susiform avimo, atrankos veiksnių ar atskira meno suvokėjų erdvės analize. [Iš straipsnio, p. 145]Reikšminiai žodžiai: Meno recepcijos sociologija; Meninio lauko sociologija; P. Bourdieu; N. Heinich; D. Gambonis; Sociology of art reception; Sociology of artistic field; P. Bourdieu; N. Heinich; D. Gamboni.
ENThis article deals with P. Bourdieu's theory of art perception and reception. This theory is the most influential in sociology of art of the 2nd half of 20th century. The sociologist made an extremely detailed sociological survey with the museum visitors and practically proved the relation among the education, cultural experience and art perception. Later, there revealed the critical attitudes of Bourdieu towards the conception of a too much intellectualised perception of artwork, which was based on Panofsky's iconology in this iconology the meaning of the effect of the artwork is undermined and the illusion of rational cognition of artworks is created. The studies of various other objects changed Bourdieu's attitudes; thus, the aesthetic sense had good base for being explained as the practical sense. His perception theory is valuable not only because it is based on sociological research, but also because it reduced the prevailing opposition between of legitim atised (elite's) culture as separate universe and the notion of everyday life culture (mass, everyday practices). The works by the main followers of the sociology of the artistic field - N. H einich and D. Gamboni - is analyzed. The article separately discusses different studies of reception: Heinich's sociology of artistic admiration and Gamboni's sociology of contem porary iconodasme - artistic vandalism. They maintain the main principle of the sociology of the artistic field - the synchronic study of the spaces of the art producers and the art consumers. The studies of art reception reveal interaction of artistic production and reception. [From the publication]