LTŠiuolaikinė teorinė kultūra, kuriai stiprų poveikį daro pozityvizmo bei jo siauresnės apraiškos - scientizmo - intelektinė tradicija, analitinė filosofija bei postmoderniojo mąstymo principai, pasižymi antiesencialistine nuostata, t. y. santūriu ar net neigiamu požiūriu į galimybę nustatyti ar apibrėžti tiriamų reiškinių esmę. Šios nuostatos gynėjai atmeta esencialistų pastangas ieškoti reiškinio kilmės ar ją apibrėžiančių bendrų jo savybių. Antiesencializmui pritariantys autoriai yra įsitikinę, kad „[...] pačiuose daiktuose esmės nėra, visi daikto aspektai vidujai yra vienodos vertės. Žmogus per savo konvencijas įveda skirtumą tarp to, kas esminga ir neesminga". Nemaža nūdienos teoretikų yra linkę galvoti, kad tie, kas mano, jog norėdami ką nors apibrėžti turime žinoti jo esmę, kilmę, daro „esencialistinę klaidą". Jie neabejoja, kad „Esmių doktrina priklauso metafizikai", kuri priskirtina intelektiniam praeities paveldui ir šiandien tegali tikėtis prieglobsčio tik žmonijos pažinimo istorijos muziejuje. Antiesencialistine nuostata prasiskverbė į įvairias teorinės nūdienos kultūros sritis, tarp jų ir į estetiką. Jos veikiami kai kurie teoretikai ėmė rimtai abejoti estetikos mokslo galimybėmis rasti pagrįstų atsakymų į amžiais estetiką dominusius klausimus: grožio ar estetinių vertybių apskritai kilmę, meno esmę ir kt. Tačiau tyrėjui nelengva susitaikyti su tokiomis kapituliacinėmis nuotaikomis - maga išsiaiškinti, ar jos iš tikrųjų yra pagrįstos, nustatyti, kokią misiją antiesencializmas atlieka dabartiniame estetinės minties pasaulyje, kokios pagrindinės priežastys lėmė jo sklaidą po įvairius teorinės kultūros barus. [Iš straipsnio, p. 132]Reikšminiai žodžiai: Neklasikinė estetika; Postmodernistinė estetika; Rytų estetika; Postmodernistinis menas; Estetikos teritorijos; Medijų estetika; Aura; Non-classic aesthetics; Postmodern aesthetics; Aesthetics of East; Postmodern art; Domains of aesthetics; Aesthetics of mediums; Aura.
ENThe article deals with the problem of anti-essentialism which permeates through all domains of contemporary theoretical culture, including aesthetics. A short description of the various manifestations of anti-essentialism in the m odern aesthetic literature is provided in it. The main reasons contributing to a spreading of the anti-essentialism in aesthetics and other spheres of contem porary theoretical thought are linked with a contextual conception of know ledge and, especially, with the cognitive particularism. The article ends with a suggestion that the antiessentialism can meet a solid opposition from the part of a new paradigm of thinking the essence of which lay in the emphasis on the sem antic dimension of scientific methodology. [From the publication]