LTStraipsnis skirtas neklasikinės filosofijos kūrėjo Arthuro Schopenhauerio psichologinių idėjų sklaidai, tiksliau jų įtakos lauko Vakarų humanistikoje aptarimui. Jame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į šio mąstytojo veikaluose išryškėjusias psichologizmo tendencijas, jų poveikį įvairioms psichopatologijos ir meno santykius aptariančioms probleminėms paradigmoms. Ypatingas dėmesys tekste skiriamas klasikinės psichoanalizės idėjoms (jas traktuojant kaip specifinę vakarietiškosios humanistikos dalį). Šiame tekste pirmiausia bandysiu aptarti psichologinius ir psichopatologinius estetinę sferą liečiančius teorinius diskursus, kuriuose įvairiausiais, netgi paradoksaliais pavidalais, keičiant pradinių sąvokų išorinę formą, vis grįžtama link pagrindinių Schopenhauerio veikaluose iškeltų idėjų, įvairiai jas modifikuojant ir pritaikant naujiems pasikeitusiems humanistikos reikalavimams. [Iš straipsnio, p. 417]Reikšminiai žodžiai: Freudas, Sigmundas; Jungas, Carlas Gustavas; Kalba; Ontologija; Psichologizavimas; Psichopatologija; Schopenhaueris; Schopenhaueris, Arthuras; Subjektyvioji ontologija; Vaizdinys; Freud, Sigmund; Image; Jung, Carl Gustav; Language; Language, psychopathology; Ontology; Psychologicalization; Schopenhauer; Schopenhauer, Arthur; Subjective ontology.
ENArticle is dedicated to consideration of intensification of psychology tendencies in Western humanistic by non-classical philosophy creator - Arthur Schopenhauer. Main consideration will cover psychology tendencies, which have silhouetted in work’s of this thinker and their influence to various influential psychopathological, psychoanalytical, intuitivism, existential, psychotherapy and other influential trends, schools and persons, which have spread in the end of XIX century and at the beginning of XX century.Foremost I will try to outspread specifics of psychological and psychopathological discourses and discourses, which are related with field of aesthetics, in which Schopenhauer ideas are restored in various shapes and forms by modifying and varying them in different ways. So highlighting of subjective and psychological aspects of negative Schopenhauer metaphysics becomes the main task; it means the attempt to get out of metaphysics and psychological, psychopathological, or psychologized systems of aesthetics and metaphysical layers in discursive exposure of them. In the background of them, many of “objective” and anti-metaphysical categories and concepts, which have been created subsequently - particularly which represent and type psychical substance and psychical processes - again unclose like secret metaphysical anti-idealism agents, which wear masks of apathetic rationality, naturalism and physiology. Consequently, Arthur Schopenhauer’s angular step to tradition of western cogitation towards subjective ontology became powerful lunge to (meta) psychological turn (in broad meaning) of humanistic. [From the publication]