LTStraipsnyje nagrinėjamos atvirosios visuomenės ir jos teisinio identiteto tyrimo metodologinės prieigos. Dažniausiai atvirosios visuomenės samprata grindžiama K. R. Popperio išplėtotu požiūriu, kuris apibrėžė, tikėtina, vis labiau depersonifikuotos visuomenės raidą. Jos plėtimasis – tai mąstymas į plotį. Dėl mąstymo į plotį be jį atitinkančio mąstymo gylio Vakarų civilizacija yra pakliuvusi į egzistencinę krizę (P. Aleksandravičius). Tai patvirtina IT raidos raiškos formos. Todėl vėl prisiminta H. Bergsono atvirosios visuomenės samprata, kurios pagrindinis principas – brolybė. Pilietinė visuomenė intuityviu lygiu kuriasi ir veikia šio principo pagrindu. Todėl atvirosios visuomenės teisinio identiteto tyrimo metodologiniai iššūkiai yra susieti suminėtų sampratų pasirinkimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vakarų civilizacija; Atviroji visuomenė; Depersonifikuota visuomenė; Pilietinė visuomenė; Teisinis identitetas; Western civilization; Open society; Depersonalized society; Civil society; Legal identity.
ENThis paper examines methodological approaches to the study of open society and its legal identity. Mostly, the concept of open society is based on the approach developed by K. R. Popper, who defined the likely development of an increasingly depersonalized society. Its expansion involves thinking on breadth. Because of breadth of thinking without the corresponding depth of thinking, Western civilization is in an existential crisis (P. Aleksandravičius). This is evidenced by the evolutionary forms of IT development. Hence Bergson’s concept of open society, based on the principle of fraternity, is again recalled. Civil society develops and operates on an intuitive basis, based on this principle. Therefore, the methodological challenges of studying the legal identity of an open society are linked to the choice between the two concepts. An analysis of the functionality of the common civilizational foundations of the legal identity of an open society was conducted. This functionality was demonstrated to weaken (1) the idea of common rules of conduct, (2) the rule of law, and (3) the idea of institutional and legal protection of human rights and freedoms. In researching the functionality of these ideas, it is more appropriate to refer to H. Bergson’s concept of open society than to K. R. Poper’s concept. [From the publication]