Vienatvės psichologija: pesimizmo metamorfozės pagal Schopenhauerį

LTPesimistiniai ir psichologiniai Schopenhauerio mokymo aspektai, vienatvės psichologijos sureikšminimas ir rezignaciniai jo mokymo motyvai Lietuvoje dar menkai tyrinėti. Jie kiek išsamiau buvo aptariami tik Antano Andrijausko tekstuose, straipsniuose „Vokiečių klasikinio idealizmo krizė ir Šopenhauerio iracionalizmas“, „Artūro Šopenhauerio idėjų pasaulis“ ir „Schopenhauerio klasikinės Vakarų mąstymo tradicijos keitimas“ knygoje Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (Rytai-Vakarai-Lietuva), jo mokinio Stanislovo Mostauskio disertacijoje „Meno ir beprotybės santykių problema (kompleksinė analizė)“ bei straipsnyje „Menas ir beprotybė: lyginamoji A. Schopenhauerio ir F. Nietzsche’ės koncepcijų analizė“. Šis straipsnis yra pirmas specialus lietuviškoje mokslinėje literatūroje psichologinių Schopenhauerio filosofijos idėjų ir jų poveikio įvairioms vėlesnėms psichologijos kryptims aptarimas išryškinant vienatvės ir pesimizmo motyvų paradoksalumų. Jame išnaudojamos lyginamosios, analitinės ir hermeneutinės metodologijos teikiamos galimybės. [Iš straipsnio, p. 307]Reikšminiai žodžiai: Adleris, Alfredas; Dvasinė psichologija; Neklasikinė filosofija; Pesimizmas; Psichoanalizė; Schopenhaueris; Schopenhaueris, Arthuras; Vienatvė; Adler, Alfred; Non-classical philosophy; Pessimism; Philosophy; Psychoanalysis; Schopenhauer; Schopenhaueris, Arthuras; Solitude; Spiritual psychology.

ENIn the article, the psychological ideas of Arthur Schopenhauer, the originator of non-Classical philosophy, are analyzed. The attention is focussed on the existential and introspective motifs of his thinking, psychology of solitude and pessimism, on their influence over the beginning and the development of psychological theories such as psychoanalysis, depth psychology and existential psychology. [From the publication]