Skirtingi valios veidai: Augustinas, Maine de Biranas, Schopenhaueris

LTValia, kaip ir protas, yra vienas pamatinių žmogaus sąmonės fenomenų, tačiau filosofijos diskurso raidoje jai buvo skiriama ir tebeskiriama iki šiol nepalyginamai mažiau dėmesio negu proto galioms. Nuo senosios Graikijos laikų, kada iš mitinės pasaulėžiūros išniro „išminties meilė“ kaip teorinis mąstymas ir išryškėjo pagrindiniai jo savitumo kontūrai, nusistovėjo ir proto pranašumą kitų sąmonės fenomenų atžvilgiu pripažįstanti tendencija. Šitoks požiūris, atpažįstamas jau ikisokratikų tekstuose, akivaizdus Platono dialoguose, Aristotelio psichologijos ir etikos darbuose, su išimtimis vyravo per visą Vakarų filosofijos istoriją, atskirais laikotarpiais įvardijamas scholastikos, racionalizmo, intelektualizmo ir giminingais terminais. Ši tendencija savo apogėjų pasiekė Naujųjų laikų racionalizme, Kanto kriticizme, Hėgelio panlogizme ir tebesitęsia iki šiol įvairiomis pozityvizmo atmainomis. Valia traktuojama kaip antrinė žmogaus dvasios galia, pirmine laikant pažinimą, arba valia ir protas tapatinami, valios sprendimai prilyginami proto gebėjimui teigti arba neigti. Diskursyvaus ir intuityvaus pažinimo perskyra, kaip ir empirizmo bei sensualizmo ir racionalizmo terminais įvardijamos filosofinių svarstymų linijos nekeičia bendros situacijos. [Iš straipsnio, p. 291]Reikšminiai žodžiai: Patirtis; Protas; Savižina; Schopenhaueris; Schopenhaueris, Arthuras; Tikėjimas; Valia; Šventas Augustinas; Augustine of Hippo; Experience; Faith; Intellect; Schopenhauer; Schopenhauer, Arthur; Self-knowledge; Selfknowledge; Will.

ENThe will as well as the intellect is one of the basic phenomena of human consciousness, however in the discourse of philosophy the preference is given to the intellect. From the very beginning of the history of philosophy in the ancient Greece till the present time the rationalistic tendency has been prevailing. Few thinkers held the opposite position. The will as a problem of a philosophical consideration was singled out together with the rise of Christianity. Augustine, employing the method of introspection involved into the field of philosophical thinking the personal subjectivity including free will. He stated that mans dignity depends upon what he is willing, not what he knows. In the eighteenth century the French philosopher Maine de Biran elaborated theory that the basic experience of the personal self-awareness is the relation between body and willed effort to move that body and react to the resistence of things. Accepting the conceptual framework of the philosophy of Kant as a starting point of his own position, Schopenhauer considers that persons inner experience assures him that he is aware of himself as a self moving will, not as an object among objects. Awareness of ourselves as will is quite different from the awareness we have of ourselves as bodies. Will is understood as a nonrational force, blind power, striving without purpose. Man as the embodiment of the world will possess limited personal free will. [From the publication]