Nietzsche’ės metafizikos trajektorijos: kelias antifilosofijos link?

LTStraipsnyje nagrinėjami Nietzsche'ės filosofijos sampratos ypatumai. Kaip gerai žinoma, šis mąstytojas neretai laikomas "paskutiniuoju Vakarų metafiziku" ir vienu ryškiausių klasikinės filosofinio mąstymo tradicijos griovėju. Kita vertus, savo filosofiją šis mąstytojas laikė savotišku viso Vakarų mąstymo posūkio tašku ir iš esmės pretendavo tapti "atnaujintos" filosofijos pradininku, turinčiu teisę užimti ilgus šimtmečius Sokratui filosofijoje priklausiusią ypatingą vietą. Šis mąstytojo siekis žlugo. Radikalus Nietzsche’ės mėginimas atnaujinti Vakarų filosofiją davė visai priešingą rezultatą ir pasirodė esąs kelias antifilosofijos link. Skiriamasis jos bruožas yra tai, kad ją grindžiantis mąstymas skleidžiasi kaip nesaties metafizika. Kitaip negu tradicinė metafizika, grindžiama nereflektuota būties sąvoka, ši metafizika daugeliu atžvilgiu yra klasikinės filosofijos priešingybė ir net jos esmės radikalus iškraipymas. [Iš straipsnio, p. 363]Reikšminiai žodžiai: Klasikinė filosofija; Ressentiment; Amžinasis sugrįžimas; Metafizikos įveika; Nesaties metafizika; Classical philosophy; Ressentiment; Eternal recurrence; Transgression of metaphysics; Metaphysics of non-being.

ENThe article deals with the peculiarities of Nietzschean philosophy. It is well known that this thinker is often considered to be the "last Western metaphysician" and one of the most important destroyers of the classical tradition of philosophical thinking. On the other hand, this thinker viewed his own philosophy as the turning point of the whole tradition of Western thinking and often expressed his desire to be called a true beginner of the renewed philosophy who has the right to occupy the exceptional place in philosophy held by Socrates for centuries. This striving of F. Nietzsche was doomed to become a failure. The radical attempt undertaken by F. Nietzsche to renew the Western philosophy brougt about the results which appeared to be the exact opposite of his original intentions and the way towards a kind of modern anti-philosophy. The distinctive feature of it expresses itself as the fact that the mode of thinking which underlies such philosophy unfolds itself as the metaphysics of non-being. In contrast to traditional metaphysics which relies on the non-reflective concept of being, the Nietzschean metaphysics differs in many ways from the traditional one and should be regarded as the radical distortion of its nature and essence. [From the publication]