LTRetrospektyviai peržvelgiant pastarųjų dviejų dešimtmečių mūsų filosofinės minties raidos peripetijas ir konferencijų metu kylančias diskusijas neretai susidaro įspūdis, kad daugelyje Lietuvos mokslo institucijų bent kiek racionalizmui prieštaraujanti filosofija dažniausiai susilaukia reakcijos. Filosofų aplinkoje dar stebėtinai gyvos ideologinės kontrolės metais viešpatavusios „vienintelės teisingos filosofijos“, „griežto metodologizmo“ ir filosofijos „moksliškumo“ mitologemos. Pastarąjį dešimtmetį šios nuostatos neretai prisidengdavo ir vienintelės teisingos „analitinės filosofijos“ rūbais. Todėl mąstymo būdas, netelpantis į taip suprastą „tikros“ arba „vienintelės galimos“ filosofijos modelį, dažniausiai alergiškai atmetamas kaip priešingas sudievintam „racionalumui“, arba tiesiog jam priklijuojama esė, grožinės literatūros ar kokia nors panaši „nefilosofinio mąstymo“ etiketė (taip, pavyzdžiui, dažnai atsitinka su Soreno Kierkegaardo, Friedricho Nietzschees, Henri Bergsono, Georges Bataille'aus, Jacques Derrida, Gilles Deleuzeo ir daugelio kitų jau aiškų pripažinimą pasaulyje įgavusių neklasikinės pakraipos mąstytojų veikalais). [Iš straipsnio, p. 197]Reikšminiai žodžiai: Henris Bergsonas (Henri Bergson); Henris Bergsonas (Henri Bergson); Menas; Meninis pažinimas; Neklasikinė filosofija; Racionalizmas; Rytų mąstymo tradicijos; Schopenhaueris; Schopenhaueris, Arthuras; Art; Artistic knowledge; Artistical knowledge; Bergson; Bergson, Henri; Non-classical philosophy; Nonclassical philosophy; Rationalism; Schopenhauer; Schopenhauer, Arthur; The traditions of Oriental thinking.
ENIn the article we will discuss in brief the conceptions of two authors of non-classical philosophy - Schopenhauer and his follower Bergson. We will try to point up the contiguity of their philosophical attitudes. Even if Schopenhauer remained near the tradition of German classical idealism, his conception of intuition is an origin of Bergson's conception of intuition. Which parts of their philosophies are these inspirations to annunciate the end of rationalism's time? A analysis of the orientation to the inward human experience, of the aesthetical topic and the psilosophical and artistical knowledge, of the nearness to the Oriental traditions is developed in this article. [From the publication]