Nietzsche ir beprotybės ribų problema

LTStraipsnis skirtas neklasikinės filosofijos kūrėjo Friedricho Nietzsche’ės asmenybės, jo kontroversiško kūrybinio palikimo ir beprotybės ribų sąlyginumo problemų tyrinėjimui. Jo tikslas - įvairiais aspektais aptarti Nietzsche es siūlomas beprotybės sampratas ir su jomis susijusių idėjų kontekstą. Mus labiausiai domina pereinamasis filosofo kūrybinės evoliucijos tarpsnis, kuriame pradeda skleistis neklasikinės "vėlyvojo" Nietzsche’ės mąstymo tendencijos - "Linksmojo mokslo" kūrybos laikotarpis maždaug iki "Štai taip Zaratustra kalbėjo" paskelbimo. Šis laikotarpis kiek "užsitęsęs": tik antrasis "Gaya Scienza" leidinys buvo papildytas penkta knyga bei įvadu, kurie kartu su pirmomis knygomis ir sudaro mūsų nagrinėjamą veikalą. [Iš straipsnio, p. 305]Reikšminiai žodžiai: Nietzsche; Neklasikinė filosofija; Skausmas; Kančia; Liga; Beprotybė; Regimybė; Nietzsche; Nondassical philosophy; Pain; Suffering; Illness; Insanity; Appearance.

ENThe article discusses the personality of Nietzsche, his controversial creative legacy, and the problem of the relative character of the very limits of insanity. The author, focusing on various understandings of insanity offered by Nietzsche himself, reflects on the whole context of ideas related to these different conceptions of insanity. The transitional period between the "early" and the "late" Nietzsche is, in the author’s opinion, especially important in this respect. The article highlights the positive aspects of "relative" insanity, as Nietzsche understands it, and its importance to the processes of renovation, creation, and cognition. The Nietzschean understanding of the flexibility of the limits of insanity reveals the nonclassical character of his conception of insanity. These ideas, generated by Nietzsche, were later developed in the tradition of postmodern French philosophy, especially in the context of reflections about the origins of psychopatology. [From the publication]