Valios paradoksai Schopenhauerio filosofijoje

LTTragiškai didinga tikrovės vizija, iškylanti Schopenhauerio tekstuose, ypač reikšmingiausiame jo veikale "Pasaulis kaip valia ir vaizdinys" (Die Welt als Wille und Vorstellung), stebina minties užmoju ir filosofinės sintezės mastais. Vieni šią pesimistinę viziją entuziastingai priima, kiti ryžtingai atmeta, bet niekas nelieka abejingas originalaus "pasaulio mįslės įminimo", kaip savąją teoriją įvardijo pats vokiečių mąstytojas, akivaizdoje. Schopenhauerio filosofijos šerdis yra pasaulinės valios, tragiškais pavidalais atsiskleidžiančios fenomenų lygmenyje, sąvoka: mat Schopenhaueris, laikęs save ištikimu Kanto sekėju ir jo sistemos plėtotoju, buvo įsitikinęs, kad kantiškasis daiktas savyje esąs ne kas kita, kaip vientisa ir nedaloma valia, savitą išraišką įgyjanti ne tik organinėje, bet ir neorganinėje gamtoje, o įprastoje biologinėje plotmėje iškylanti kaip nenumaldoma valia egzistuoti, išlikti bet kokia, net kitų gyvų būtybių naikinimo kaina. [Iš straipsnio, p. 251]Reikšminiai žodžiai: Aristotelis; Būtis; Daiktas mums; Daiktas savyje; Determinizmas; Egzistencializmas; Fenomenas; Gyvenimas; Hegelis, Georgas; Hėgelis; Iracionalumas; Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Kierkegaardas, Sorenas; Laikas; Muzika; Nietzsche; Noumenas; Paradoksas; Racionalumas; Schopenhaueris; Sokratas; Valia; Voliuntarizmas; Being; Cosmic Will; Determinism; Egzistencialism; Hegel; Hegel, Georg; Irrationality; Kant; Kant, Immanuel; Kierkegaard, Soren; Life; Music; Nietzsche; Noumenon; Paradox; Phenomenon; Rationality; Schopenhauer; Socrates Aristotle; Thing for us; Thing in itself; Time; Voluntarism.

ENThe author discusses the logical and systemic paradoxes that can be found in Schopenhauerian descriptions of the nature and workings of the cosmic Will. Sorae of those paradoxes lead to difficult and uncomfortable cmestions, for example: how can the thing in itself be understood as Will, bearing in mind that will as such is unthinkable without time, yet the very concept of time, on Kantian and Schopenhauerian terms, is inapplicable in the sphere of the thing in itself? Or: how can music be viewed as a direct expression of the Will and not as its manifestation, bearing in mind that music as such is also unthinkable without time, yet time, as we know it, even on Schopenhauerian terms, exists only in the realm of phenomena, that is, phenomenal manifestations and representations? The author of the article also examines the relation between the rational and irrational elements in Schopenhauers thought. The conclusion is made that Schopenhauer's philosophy is a rational system in terms of its construal yet irrational in its deepest essence. Reflecting upon the cruelties of existence and spiritual crisis of his time, Schopenhauer left his mark in the history of philosophy as a thinker Whose system features both classical and non-classical ways of thinking. [From the publication]