LTArthuro Schopenhauerio autoritetas visada buvo pripažįstamas, bet jo įtaka dažnai būdavo nutylima, o pavardė minima be ypatingo entuziazmo1. Gal tai ir suprantama, nes šio filosofo asmenybės ir jo gyvenimo būdo nepavadinsi patraukliu, tačiau niekas negali paneigti, kad jo kūryba - aforistinis stilius, žaižaruojantis sąmojumi ir erudicija, visada darė įspūdį skaitytojams. Anglų filosofas Bertrandas Russelas, šiaip jau nepagailėjęs daugeliui oponuojančių racionalistinei filosofijai mąstytojų ir šio racionalaus mąstymo kritiko portretui gausybės sarkastiškų užuominų, buvo priverstas pripažinti, kad "tai pati ryškiausia permaina naujųjų amžių filosofų nuostatoje. Ji buvo paruošta Rousseau ir Kanto, bet pirmą kartą grynu pavidalu buvo paskelbta Schopenhauerio"2. [Iš straipsnio, p. 213]Reikšminiai žodžiai: Deleuze; Deleuze,Gillesas; Idiotas; Nietzsche; Nietzsche, Friedrichas; Schopenhauer; Schopenhaueris, Arthuras; Valia; Virtualybė; Deleuze; Deleuze,Gilles; Idiot; Nietzsche; Nietzsche, Friedrich; Schopenhauer; Schopenhauer, Arthur; Virtuality; Will.
ENArthur Schopenhauer s authority was always recognised, while his influence was often elided and his name mentioned with no particular enthusiasm. The impact of Schopenhauer’s genius is particularly felt in the writings of contemporary French postmodernists whose relevance and influence are exceptionally apparent today. Although most of them frequently refer to and reinterpret Friedrich Nietzsche, it is obvious enough that they actually develop Schopenhauer’s ideas that have reached them through Nietzsche. It is very likely that the said influence have reached through Henri Bergson’s philosophy of life and his elan vital concept that has left indelible imprint on all spheres of intellectual activity. The present article dwells on Gilles Deleuze's views that have not been fairly well discussed yet and that reflect Schopenhauer's ideas arising from the context of virtual epoch's relevancy. [From the publication]