Užuojauta ir kančia Schopenhauerio ir Nietzsche'ės koncepcijose

LTŠis straipsnis skirtas dviejų įtakingų neklasikinės filosofijos kūrėjų Arthuro Schopenhauerio ir Friedricho Nietzschees etinių koncepcijų lyginamajai analizei. Jame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į užuojautos ir kančios fenomenų interpretacijas jų etinėse koncepcijose. Schopenhaueris ir jo sekėjas Nietzsche buvo itin reikšmingos filosofijos figūros, kurios ne tik paliko gilų rėžį filosofijos istorijoje, tačiau netgi įvykdė savotišką perversmą Vakarų mąstymo tradicijoje. Nenusižengdami tiesai galime teigti, kad jie, greta Soreno Kierkegaardo, buvo tie mąstytojai, kurie pasuko Vakarų filosofiją nauja jos problematikos intravertiškėjimo, ontologizacijos ir estetinimo linkme, suartinančia Vakarų filosofiją su Rytų tautų mąstymo tradicijomis. Lyginant Schopenhauerį su Nietzsche iškart į akis krinta, kad pirmojo filosofija, nepaisant nuolatinės garsiai deklaruojamos konfrontacijos glaudžiau suaugusi su vokiečių klasikinės filosofijos tradicija nei antrojo, tačiau abiejų dvasinius ieškojimus galima apibrėžti kaip tokią kokybiškai naują subjektyviąją ontologiją, kuri siekia peržengti ir panaikinti ribas, skiriančias filosofiją, meną, gyvenimą, bei sujungti šiuos fenomenus į vientisą suabsoliutintą meninį fenomeną. [Iš straipsnio, p. 107]Reikšminiai žodžiai: Gyvenimas; Kančia; Neklasikinė filosofija; Nietzsche; Nietzsche,Friedrichas; Savikūra; Schopenhaueris; Schopenhaueris, Arthuras; Užuojauta; Valia; Compassion; Compassionate; Life; Nietzsche; Nietzsche,Friedrich; Non-claical philosphy; Schopenhauer; Schopenhauer, Arthur; Self-creation; Selfcreation; Sufferings; Will.

ENThe main attitudes of Schopenhauer's pessimistic compassionate ethics and F. Nietzsche's optimistic ethics of self-creation are similar and different at the same time. Schopenhauer and Nietzsche predicate that sufferings are human expression of individuality. But Schopenhauer looks into individuality by negative, he searches methods how to assuage a suffering man. He thinks that the main purpose of a man is an effort to live his life with less sufferings. In Schopenhauer's philosophy the compassion is people's chances to negative their will and individuality and to assuage suffering. In Nietzsches conception the personal individuality is venerated. Suffering is apprehended not like a fate, but like a conscious choice. The sense of suffering rises as the origin of creation, the way how a man can gain the aim - self-creation. Schopenhauers pessimistic compassionate ethics is disapprobative because it makes people weaker. [From the publication]