Strateginės partnerystės Lenkijos užsienio politikoje: Lietuvos atvejo analizė

LTStrateginės partnerystės sąvoka dažnai vartojama valstybių politinėje ir mokslinėje retorikoje. Šio straipsnio tikslas yra nustatyti, ar Lietuvos ir Lenkijos santykiai gali būti traktuojami kaip strateginė partnerystė. Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą, sukonstruojamas strateginių partnerysčių analizės modelis, remiantis socialinio konstruktyvizmo tarptautinių santykių teorija. Šiame straipsnyje strateginės partnerystės vertinamos kaip dvišalio bendradarbiavimo identiteto, kurio su(si)formavimui didžiausią įtaką turi socialinės interakcijos tarp valstybių dažnis ir pobūdis, išraiška. Strateginė partnerystė yra socialinė struktūra, dvišalio bendradarbiavimo identiteto, pasižyminčio strategine empatija (supanašėjimu), rezultatas. Ši socialinė struktūra palaikoma socialinės interakcijos (bendradarbiavimo) ir diskurso praktikos (kalbos aktų). Kalbos aktas yra formali strateginė partnerystė, o atitinkama interakcija – materiali strateginė partnerystė. Tokia partnerysčių samprata pritaikoma Lenkijos strateginių partnerysčių analizei, koncentruojantis į Lietuvą. Lenkijos užsienio politikoje strategiškumo reikšmė yra suteikta kelioms valstybėms: Ukrainai, Lietuvai, Prancūzijai, Kinijai, Rumunijai, Švedijai ir Pietų Korėjai. Lietuvos ir Lenkijos santykiai tapo Lenkijos užsienio politikoje strateginių partnerysčių sampratos pamatu, tačiau Vilniaus ir Varšuvos santykiai gali būti traktuojami kaip formali strateginė partnerystė.Reikšminiai žodžiai: Atvejo analizė; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkijos užsienio poltika; Lenkijos-Lietuvos santykiai; Strateginė partnerystė; Užsienio politika; Case study; Foreign politics; Lithuania; Polish foreign policy; Polish-Lithuanian relations; Strategic partnership.

ENThe concept of the strategic partnership is frequently used in states’ political and scientific rhetoric. The aim of this article is to evaluate if Lithuanian-Polish relations can be treated as a strategic partnership. In order to achieve the stated goal the analytical model is designed. This strategic partnership model is based on the Social constructivist theory of International relations. In this article, a strategic partnership is an expression of bilateral cooperation identity, which is created through the social interaction. The main characteristic of the interaction is frequency and negative or positive nature. The strategic partnership is a social structure, featuring strategic empathy, i.e. convergence between partners. This social structure is supported by social interaction (cooperation) and discursive practices (speech acts). A speech act is a formal strategic partnership, and the corresponding interaction is a substantive strategic partnership. This partnership concept is adapted to analysis of the Polish strategic partnerships, focusing on the case of Lithuania. In Polish foreign policy strategic value is given to several countries: Ukraine, Lithuania, France, China, Romania, Sweden and South Korea. The Lithuanian- Polish relations is the foundation of the understanding of the strategic cooperation in Poland’s foreign policy. Despite this, the analysis of relations between Vilnius and Warsaw shows that this partnership is formal.