Gėrio ir blogio istorinė analizė Nietzsche’ės moralės genealogijoje

LTVokiečių mąstytojas Friedrichas Nietzsche tapo įtakingos neklasikinės filosofijos tradicijos šalininku. Jo veikalai ir idėjos nuo pat jų pasirodymo iki nūdienos išliko aistringos polemikos ir kontroversiškų vertinimų objektu. Itin aršias diskusijas sukėlė Nietzschees gvildentos etinės problemos, išsikristalizavusios jo filosofinėje sistemoje konkrečios moralės filosofijos pavidalu. Įvairiais aspektais analizuodamas krikščioniškosios Vakarų civilizacijos ir moderniosios visuomenės moralinių prietarų atsiradimą, mąstytojas siekė išsiaiškinti, kokios kilmės yra jos pamatinės etinės kategorijos gėris ir blogis. Akivaizdu, kad klasikinės Vakarų etikos tradicijoje žmonių moralinis vertinimas buvo paremtas gėrio ir blogio opozicija. Taigi moralės genealogijos autoriui pirmiausia rūpi išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis Vakarų krikščioniškoje civilizacijoje įsigalėjo konkrečios pastaraisiais šimtmečiais viešpatavusios moralinės vertybės, nes jų amžinu buvimu filosofas nepasikliauja. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Nietzsche; Genealogija; Moralė; Valia galiai; Kilmingųjų ir vergų etika; Gėris/blogis; Gera - prasta vertybinė perskyra; Nietzsche; Genealogy; Morals; Will to power; Ethics of aristocracy; Ethics of slaves; Oppositions of good/bad; Oppositions of superior/inferior.

ENThe article discusses the philosophical novelty and importance of the historical analysis of ethical concepts in Nietzsches genealogy of morals. It is shown that this analysis in closely related to Nietzsches understanding of human creativity which later became central to nonclassical aesthetics. The author of the article points out that the opposition between the good and evil was, in Nietzsche’s opinion, characteristic of the ethics of slaves, while the opposition between the superior and inferior was central to the ethics of aristocracy. The realization of human creative potential can be achieved only thinking in terms of the opposition between the superior and inferior. Such mode of thinking, in the author’s opinion, is essential for Nietzschean revaluation of values. [From the publication]