Lietuvių liaudies dainynas. T. 24, Vaišių dainos

LT"Vaišių dainos" - dvidešimt ketvirtasis „Lietuvių liaudies dainyno" tomas, pristatantis spalvingą ir iš bendros lietuvių dainų visumos kiek išsiskiriančią dainuojamosios tautosakos dalį, žmonių dar vadintą užstalės, gėrimo, uliaunomis dainomis. Kartu su kitų žanrų dainomis jos skambėjo pačiomis įvairiausiomis tradicinės bendruomenės gyvenimo progomis: šeimos ir kalendorinėse šventėse, darbų pabaigtuvėse, daugybėje kitų sambūrių. Vaišių dainos išsiskiria savitu humoru ir sąmoju, joms itin būdingas improvizacinis pradas. Vyraujantys motyvai - alaus darymas, svečių sukvietimas, raginimas išgerti, viešėtojų ir vaišintojų pašlovinimai, šeimininkų vaišingumas, vaišių išprašymas ir padėkos už jas, gerovės linkėjimai ir t.t. Leidinyje dainos išdėstytos laikantis menamos tradicinių vaišių sekos: nuo svečių sukvietimo, vaišinimo(si) iki sambūrio pabaigos ir viešėtojų išlydėjimo. Paskutiniajame skyriuje skelbiamos dainos, tikėtina, dažniau skambėjusios žmonių susibūrimuose ne tik namuose, bet ir viešose erdvėse. Tomas apima visą Lietuvių literatūros ir tautosakos institute esančio Lietuvių liaudies dainų katalogo Vaišių dainų skyrių, kuriame per maždaug pastarąjį pusšimtį metų iš archyvinių ir spausdintų šaltinių buvo susisteminta tūkstančiai vaišių dainų variantų. Visa tomo medžiaga atrinkta iš ~ 8100 dainų tekstų ir daugiau kaip 3200 melodijų. Iš viso reprezentuojami 373 dainų tipai. Skelbiamos 855 dainos, surinktos XIX a. - XXI a. pradžioje iš visos Lietuvos, taip pat lietuvių gyvenamose vietovėse už dabartinės šalies ribų (Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, JAV teritorijose), iš jų 589 dainos publikuojamos su melodijomis. [Iš Pratarmės]

ENThe 24lh volume of Lietuvių liaudies dainynas (the Book of Lithuanian Folk Songs) is dedicated to feast songs. The primary motifs of these songs include food preparation, beer brewing (the main Lithuanian traditional drink), greeting the guests, offering them food, and seeing them off. In other instances the guests beg to be fed, give thanks for the food, and bestow all kinds of good wishes, including a wish for a good harvest, upon the hosts. At the end of the volume one can find songs that were probably sung not in the houses of Lithuanian peasants, but rather in urban taverns where people would gather for various occasions. The emergence of feast songs in traditional Lithuanian culture can be variously dated: the oldest songs have survived more than several centuries, while the newest were created in the first half of the 20lh century. Just as is the case with other Lithuanian folk songs, feast songs were most actively documented and published starting in the 19th century. The folkloric motifs mentioned above and the specific occasions of singing feast songs (they were most often sung when community members gathered around a table and passed a drink around, encouraging each member to drink it to the end) show that the feast songs of traditional Lithuanian culture were not just a musical background for community gatherings, but a means of encouraging community solidarity, positive emotions, folkloric playfulness, human commonality and expressing friendship and good will. Feast songs differ from other genres of Lithuanian folkloric songs because of their humorous and particular expressivity. They are rife with playful dialogues and slogans, vivid hyperboles, and word play that is difficult to translate into other languages. The majority of feast songs are short compositions, which were sung to each guest individually.Overall, a mood of celebration and joy pervades all Lithuanian feast songs that were sung for special occasions when relatives and neighbors gathered at a table, and thus undoubtedly marked a tradition of community solidarity that was passed down through the generations. Lithuanian feast songs did not have a strictly defined time or space of performance. Along with other folk songs, they were sung at various occasions: family and calendrical holidays (weddings, baptisms, name days, Easter, Pentecost, etc.), in celebration of the harvest and completion of seasonal work (haycutting, rye-cutting, etc.), as well as at various other gatherings of people at home and in public places. Some of the motifs (such as toasts, well-wishing, and encouragement to drink to the bottom of the glass - which was then slammed upside-down or rolled along the table) have retained some indirect links to more ancient community-based drinking rituals. This volume of "Feast songs" contains 855 songs, 575 of which have melodies. They are supplemented with academic commentaries on the song and detailed data about the singers, song collectors, and the context the song was recorded in. The publication comes with a CD with 58 authentic recordings of feast songs. [From the publication]