LTKraičio išvežimo ir atsisveikinimo su gimtaisiais namais apeigos užbaigia nuotakos pusėje vykusias vestuvių ceremonijas. Jų metu skambėjusios dainos itin ryškiai deklaruoja socialinių, ekonominių saitų nutraukimo su tėvų šeima ir namais ritualinę idėją. Savo poetiniu turiniu, simbolika, savaip sudedamos prasminius ir emocinius akcentus, šios dainos atliepė vestuvių ritualo esminę slinktį: jose moters socialinio statuso pasikeitimo naratyvas dėliojamas iš aibės motyvų, šią permainą įtvirtinančių kaip neatmainomą, negrįžtamą (dukra / sesuo atidalijama, atskiriama, nuo jos pabrėžtinai atsiribojama, nuotaka atsisveikina, yra išvežama, palydima, kerta ribas, simbolizuojančias vestuvinį virsmą - vieną esminių moters gyvenimo pokyčių). Situacijos dramatiškumas sustiprinamas jaunamartės laukiančio formuliškai nusakomo dar abstraktaus vargelio nuojauta ir nesvetingos naujosios šeimos vaizdais. [Iš teksto, p. 7]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių liaudies dainos; Tautosaka; Lithuanian Folk songs; Folklore.