LTStraipsnis skirtas vėlyvojo Heideggerio ir dzen mąstymo tradicijos panašumų ir skirtumų analizei. Jo pradžioje autorius glaustai aptaria tranzityvumo, gamtos ir meditacinių praktikų svarbą japonų dzen mąstymo tradicijoje. Vėliau pereina prie tyrimo Heideggerio aprašytos ramumo būsenos, kurią susieja su japonų zoatt ir koatt meditacinėmis praktikomis. Japonų dzen mąstymo tradicijoje ir vėlyvojoje Martino Heideggerio filosofijoje autorius išryškina panašų žmogaus ir jį supančios gamtos santykių bei individo buvimo pasaulyje apmąstymą. Čia išryškėja gamtos totalumo japonų dzen mąstymo tradicijoje ryšys ir polinkio į meditacinį santykį su tikrove panašumas su Heideggerio Sein ir jo vėlyvojo kūrybos laikotarpio Rytų mąstymo tradicijų studijomis. Autorius kontrasto principu dzen mentalitetui būdingą spontaniškumą, tranzityvumą supriešina Heideggerio iš anksto suplanuotai abstrakčiai minčiai ir jo polinkiui į europocentrinius svarstymus. Lyginamosios analizės išdavoje atskleidžiamas ne tik didžiulis dzen mąstymo tradicijų poveikis vėlyvojo Heideggerio mąstysenai, tačiau ir tam tikras jo nenuoseklumas sprendžiant Rytų ir Vakarų mąstymo tradicijų dialogo problemas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Heideggeris; Japonų filosofija; Dzen filosofija; Komparatyvistinė filosofija; Europocentrizmas; Tarpkultūriškumas; Spontaniškumas; Gamtos apmąstymas; Heidegger; Japanese philosophy; Zen philosophy; Comparative philosophy; Eurocentrism; Interculturality; Spontaneity; Reflection of nature.
ENThis article deals with the analysis of the similarities and the differences of the late Heidegger’s thought and Zen’s thinking tradition. At the beginning of the article, the author briefly summarizes the importance of the transitivity, nature and the meditation practices in the Japanese Zen tradition. Afterwards, the author proceeds to the investigation of the state of calmness described by Heidegger and connects it with the Japanese zoan and koan meditation practices. In the Japanese Zen thought tradition and in the late Martin Heidegger’s philosophy the author highlights similar reflection on the relationships between a human and nature surrounding him as well as on an individual’s presence in the world. There shows up the similarity between the relation of the totality of nature in the Japanese Zen tradition as well as the tendency to the meditational relationship with the reality and Heidegger’s Sein as well as his studies on East thought traditions in his late works’ period. The author opposes the spontaneity, transitivity related to Zen’s mentality with Heidegger’s pre-planned abstract thought and his inclination to the eurocentric considerations by contrast. As a result of the comparative analysis, is revealed not only the immense effect of Zen’s thought tradition to the late Heidegger’s thought but also his certain inconsistency while solving the problems of the East and West mentalities dialogue. [From the publication]