Fakticiškumo sąvoka ir jos reikšmė Heideggerio filosofijoje

LTFakticiškumo (Faktizität) sąvoka, kurią Heideggeris detaliai formulavo 1919-1923 metais skaitytose paskaitose, yra visos vėlesnės jo filosofijos pagrindas: joje yra įsišaknijusi ir Dasein analitika, ir Sein prasmė. Straipsnyje pristatomi įvairūs „fakticiškojo gyvenimo“ bruožai (judumas, rūpestis, bėgimas nuo savęs paties, „mirties turėjimas“ ir kiti), turintys atskleisti pasaulio arba tikrovės radimosi vyksmą, kurį jau 1920 metais Heideggeris apibūdino Es gibt bei Er-eignis sąvokomis. Ypatingas dėmesys skiriamas fakticiškumo hermeneutinei dimensijai. Fakticiškojo gyvenimo analizės leido Heideggeriui originaliai suvokti laiko fenomeną - būties klausimo horizontą. Atskira straipsnio dalis yra skirta „krikščioniškajam fakticiškumui“ bei Heideggerio mąstymo santykiui su švento Augustino mintimi nustatymui. Sudėtingas Juodosios Girios filosofo ryšys su krikščionybe - tai vienas iš gelminių elementų, struktūruojančių jo mąstymą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Heideggeris; Fakticiškumas; Rūpestis; Hermeneutika; Laikas; Judėjimas; Gyvenimas; Krikščionybė; Heidegger; Facticity; Care; Hermeneutics; Time; Movement; Life; Christianity.

ENThe concept of facticity (Faktizität) which Heidegger formulated in detail in his lectures delivered in 1919-1923 form the foundation of his entire later philosophy: both the analytics of Dasein and the meaning of Sein are rooted there. In this paper, various features of ‘factitious life’ (movement, care, escaping one’s self, ‘having death’ and others) are presented that have to reveal the occurrence of the world or reality that already back in 1920 was described by Heidegger through his concepts of Es gibt and Er-eignis. Special attention is devoted to the hermeneutic dimension of facticity. Analyses of ‘factitious life’ let Heidegger understand the phenomenon of time - the horizon of the question of being. A separate part of the article focuses on ‘Christian facticity’ and the establishment of the relationship between Heidegger’s thinking and St. Augustine’s thoughts. A complex relationship of the Black Forest philosopher with Christianity is one of the in-depth elements that structure his thinking. [From the publication]