Haidegeriškosios savasties sampratos kaita

LTStraipsnyje nagrinėjama žmogaus savasties sampratos kaita „Būtyje ir laike“ ir vėlesnėje Heideg- gerio filosofijoje. Dviejų asmens būties būdų aiškinimas haidegeriškojoje teorijoje yra glaudžiai susijęs su dabarties žmogaus būsenos supratimo problemomis. Čia-būtis dažnai yra nutolusi nuo savo būties galimybių ir to net nesuvokia. Tad tikrosios savasties stoka yra labiausiai paplitusi žmogaus būsena. Heideggerio filosofijoje tikroji savastis laikoma ne tuo, kas yra duotis, kas stabilu ir pastovu. Baimė, baigtinio mūsų gyvenimo laiko suvokimas, „būtis-myriop“ mus skatina pasirinkti savąja savastimi paremtą buvimo būdą. Mes galime jį įgyti, jei mes suvokiame savo ribotumą, jei galime išsilaisvinti nuo mūsų kasdienybės „tiesų“ ir mūsų įprastų įsitikinimų. Tikroji savastis reikalauja kūrybiškai mąstyti apie būtį, būti atviriems tam, kas nėra visiškai apibrėžta. Tikrasis buvimas savimi priklauso ne vien nuo mūsų asmeninių pasirinkimų. Tad mūsų savasties realizacija yra retas ir netikėtas Įvykis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Savastis; Tapatybė; Žmogiška egzistencija; Kalba; Įvykis; Selfhood; Identity; Human existence; Language; Ereignis.

ENThe article deals with the changes of the concept of human selfhood in “Being and Time” and later Heideggerian philosophy. The consideration of the two modes of personal being in Heideggerian theory is tightly intertwined with problems of understanding of contemporary human condition. Dasein is often alienated with the possibility of its being, and even doesn’t realize it. Therefore, the most typical human condition is a lack of authentic selfhood. The proper selfhood in Heideggerian philosophy is considered not as something given, stable and constant. An anxiety, an apprehension of one’s being limited in time, “being-towards-death” urges us to choose a mode of being based on one’s own selfhood. We can obtain it, if we are aware of our limitness, if we are able to free ourselves from our everyday “truths”, and our accustomed beliefs. True selfhood demands us to think about the being in a creative manner, keep open for that what is not completely defined. The owning of the true human selfhood depends not only on our personal choices. Thus the emergence of our selfhood remains a rare and unexpected Event. [From the publication]