Kelias į 1918 metų Vasario 16-ąją

LTMonografijoje analizuojamos Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1918 metais objektyvios ir subjektyvios priežastys, motyvai, dėl kurių atsisakyta valstybės atstatymo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ribose, o siekta sukurti valstybę, kurioje lietuviai sudarytų gyventojų daugumą. XIX a.atsisakyta bajoriškos tautos sampratos. XIX – XX amžių sandoryje susiformavo demokratinės tautinės valstybės idėja, kurią ir siekta realizuoti. XX a. pirmame dešimtmetyje Lietuvoje susiformavo politinės partijos, kurias, jungė siekis atkurti Lietuvos valstybę. Kelyje į Lietuvos valstybės atstatymą ryškūs sekantys etapai: 1) socialdemokratų ir demokratų partijų programinės nuostatos - demokratinės, etnografinės Lietuvos ribose, valstybės sukūrimas; 2) Didžiojo Vilniaus Seimo Lietuvos kultūrinės autonomijos(potekstėje – ir politinės); su aiškiai apibrėžtomis sienomis reikalavimas; 3) 1917 m. rugsėjo 18-22 Lietuvių atstovų konferencija išrinko Lietuvos Tarybą, kuri 1918 m. vasario 16 d. paskelbę Aktą apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės Atkūrimą, taip buvo užbaigtas procesas, prasidėjęs XIX amžiuje. Lietuvos valstybės atstatymas galimas buvo dėl lietuvių sugebėjimo suburti komandą, pajėgiančią tą idėją realizuoti. Valstybei atkurti palankias sudarė pagrindinių pretendentų į Lietuvos aneksiją Rusijos ir Vokietijos pralaimėjimas Pirmame pasauliniame kare.Lietuvių politinių veikėjų tarpe nebuvo nei unijinės Abiejų Tautų Respublikos, nei vieningos Lenkijos šalininkų. Tuo Lietuvos politikai skyrėsi nuo Lenkijos politikų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos valstybingumo istorija; Vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas; History of the Lithuanian statehood; February 16; Independence Act.

ENThis study analyzes the objective and subjective reasons behind the restoration of Lithuanian statehood in 1918, and why the motives why the plans to restore the state within the Grand Duchy of Lithuania were abandoned. In the 19th century, the concept of the nobility nation was abandoned. At the end of the 19th and the beginning of the XX centuries, the idea of a democratic national state was formed, and there were attempts to implement it. In the first decade of the 20th century, political parties were established in Lithuania and were united by the aspiration to restore the Lithuanian state. The following stages of the restoration of the Lithuanian state are important: 1) The provisions of the programs of the Social Democratic and Democratic Parties - restoration of the democratic and ethnographic state within the frontiers of Lithuania; 2) Lithuanian cultural autonomy of the Great Seimas of Vilnius (political autonomy is implicated); with a clearly defined border; 3) On 18-22 September 1917, the conference of Lithuanian representatives elected the Lithuanian Council, which, on 16 February 1918 declared an Act on the Restoration of the Independent Lithuanian State, thus completing the processes that started in the 19th century. The favourable conditions for restoring the Lithuanian state were the defeat of the main contenders for Lithuania's annexation - Russia and Germany - in the First World War. Among the Lithuanian political activists there were proponents of the unionist Commonwealth Republic or a unified Poland.