Husserlio ir Heideggerio ginčas dėl fenomenologijos

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Husserlio ir Heideggerio ginčas dėl fenomenologijos
Alternative Title:
Husserl - Heidegger controversy about phenomenology
Anksčiau paskelbta leidinyje: Problemos. 2016, t. 89, p. 21-34
Summary / Abstract:

LTStraipsnis yra skirtas Husserlio ir Heideggerio ginčui dėl fenomenologijos prielaidų, galimybių ir tikslų. Pradžioje yra pažymimas abiejų filosofų angažavimasis fenomenologijai kaip naujam mąstymo būdui, kuris pašalina objektyvizmo naivumą ir veda į pirmapradį mokslą. Aptariamas Husserlio ir Heideggerio ginčas ir abipusis nusivylimas istoriniu aspektu. Keliamas klausimas, kodėl Husserlio ir Heideggerio pozicijos nesuderinamos ir kodėl juos galima traktuoti kaip skirtingų plotmių filosofus po bendra fenomenologijos vėliava? Nagrinėjami nesutarimai dėl žmogaus klausimo fundamentalumo ir fenomenologijos antropologizavimo. Svarstoma, kokios duotys, intuicijos ir evidencijos tampa Husserlio atskaitos taškais, siekiant absoliučiai pagrįsto mokslo. Toliau eksplikuojama, kaip Heideggeris kritikuoja Husserlio duotis, atveria istoriškumo matmenį ir veda prie gilesnių nei transcendentalinis klausimų, - kas yra žmogus ir kokia yra būties prasmė? Galiausiai yra fiksuojama, kad nors nemažai ginčijamų dalykų persidengia, abiejų filosofų gautiniai tikslai - absoliučiai pagrįstas mokslas, arba būties klausimas, - nuveda abu mąstytojus skirtingomis kryptimis, kurias susieti turi vėlesnė fenomenologija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fenomenologija; Husserlis; Heideggeris; Duotis; Intuicija; Phenomenology; Husserl; Heidegger; Givenness; Intuition.

ENArticle aims to explain the controversy between Husserl and Heidegger about the ground, possibilities, and aims of phenomenology. First the author notes the commitment of both philosophers to phenomenology as the new way of thinking which suspends a naivety of objectivism, gives answers about transcendental preconditions of knowledge and guides to the Ursprungswissenschaft. Then the paper discusses which evidence, intuitions and assumptions became the base for the absolutely grounded science in Husserl’s philosophy. Further, Heidegger’s criticism of the givenness is analyzed, the way he opens the strata of historicity and guides to the deeper question - what is a human being and what is the meaning of being? Lastly is noted that many issues under discussion overlap, but the ultimate goals of both thinkers - the absolutely grounded science and the question of being - lead them in different directions. [From the publication]

ISSN:
1392-1126; 2424-6158
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/87469
Updated:
2022-03-04 11:17:50
Metrics:
Views: 23
Export: