Skirtis ir kalba: M. Heideggerio minties proskynos bei atšvaitai

LTŠiuo straipsniu siekiama aptarti kalbos ir jos vykdomų funkcijų sampratas, priskiriamas vėlyvajam Heideggerio minties etapui. Tam pasitelkta skirties sąvoka, atverianti Heideggerio minčiai fundamentalų būties dvisklaidos modelį ir reikalaujanti kalbai priskiriamas funkcijas nagrinėti to modelio nužymėtoje perspektyvoje. Todėl minėtų funkcijų tyrimas privalomai papildytas skirties ir jos atveriamų būties režimų interpretacijomis. Rašant tekstą vengta a) prisirišti prie haidegeriškos terminijos ir tik per ją skleidžiamo prasminio konteksto, bei b) dėlioti tą kontekstą it mozaiką, naudojant laisviau pasirinktas sąvokas, tam tikru mastu, be abejo, atliepiančias haidegerišką sintaksę. Suprantama, nepaisant pasirinktos terminijos tipo, jos vartosena siekia tinkamai atliepti keliamus tikslus. Pasak Heideggerio, ontologiškai apibūdinamas kalbos pozicijas nusako skirties figūra: kalba savitai įrašyta į ontologinį ir ontinį matmenį jungiančią ribą. Tai privilegijuotas žmogaus gebėjimas, paverčiantis žmogų atvirybės ir paslėpties susitikimo vieta, atliepiančia skirties saistomą dvisklaidę būties struktūrą. Žmogaus kalba ir žmogų naudojanti kalba bendru pavidalu yra skirties ir jos skiriamų turinių nuoroda, pabrėžianti atverties ir paslėpties matmenų netapatumą; kita vertus, ji atspindi tos skirties pralaidumą, surišant ir tam tikru būdu leidžiant sąveikauti tų matmenų turiniams. Kalba tokiu pavidalu priklauso skirčiai, nenusakomai ribai tarp atverties ir iškreipties; ji vienu metu panardinta iškreiptyje ir atgręžta į atvertį kaip siekiamybę. Vėlyvojo Heideggerio tekstuose kalbos/mąstymo priemonėmis vykdomas būties užklausimas palaipsniui virto gebėjimu įsiklausyti stiprinant patirties reikšmę sąveikos su būtimi kontekste. Tai slinktis nuo dekonstruotos/apvalytos kalbos link patirtyje įterptos kalbos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Heideggeris; Kalba; Skirtis; Būties dvisklaida; Šiapusybė; Atvertis; Paslėptis; Iškreiptis; Heidegger; Language; Difference; Duality of being; This-worldliness; Openness; Concealment; Distortion.

ENThis article aims to discuss the perceptions of language and its functions in Heidegger’s late period. To this end the notion of “difference” is used that opens up for the duality model of being fundamental to Heidegger’s thought, which requires examining the language functions within the perspective delineated by the model. Therefore, the examination of the said functions is supplemented on the mandatory basis by the interpretations of the difference and the modes of being they reveal. When writing the text the aim was (a) to avoid Heidegger’s terminology and the specific meaning context attached to it and (b) building that context like a mosaic using freely selected concepts, which, to a certain extent, will of course reflect Heidegger’s syntax. According to Heidegger, ontologically defined language positions are defined by the figure of difference: language is distinctively inscribed in the boundary that combines the ontological and ontical dimensions. This is a privileged capacity of a human being, which makes a being a meeting place of openness and concealment that reflects the dual structure of being bound by difference.Human language and human consuming language are generally an indication of difference and the contents it separates, emphasising non-coincidence between the openness and concealment dimensions; on the other hand it shows the capacity of the difference in tying together and in a certain way allowing for interplay between the contents of these dimensions. Language in such form belongs to difference, the unnameable boundary between openness and distortion; it is at the same time submersed in distortion and facing openness as an aspiration. In Heidegger’s later texts, an enquiry into being carried out with the means of language/thought gradually became an ability to listen thus strengthening the importance of experience in the context of the interaction with being. This is a movement away from deconstructed/cleansed language towards language within experience. [From the publication]