Kalbos vaidmuo Martino Heideggerio tapatybės tezės interpretacijoje

LTStraipsnis analizuoja kalbos vaidmenį Martino Heideggerio pranešime „Tapatybės tezė“ (Der Satz der Identität). Pranešime Heideggeris supriešina įprastą „mokslišką“ tezės kaip dėsnio sampratą su teze kaip kalbos aktu. Šis kalbos aktas suprantamas kaip kaip „šuolis“ į šalį nuo žmogaus, kaip objektų subjekto ir nuo tradiciškai metafiziškai suprastos būties, į autentišką „susiklausantį“ santykį su esiniu (buviniu). Būtent šiame santykyje skleidžiasi įvykio patirtis. Pasak Heideggerio, kalba mus atveda į įvykį (Ereignis), ir leidžia jame gyventi, tačiau jo paties neišsako. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Heideggerio filosofija; Kalbos filosofija; Metafizika; Logika; Tapatybės dėsnis; Philosophy of Martin Heidegger; Philosophy of language; Metaphysics; Logic; Principle of identity.

ENThe article presents an analysis of the role of language in Martin’s Heidegger’s paper “Principle of identity” (Der Satz der Identität). In this paper Heidegger contrasts conventional “scientific” understanding of this principle with its conception as an act of language. This act of language is described as a “jump” from un-authentic objectivized existence into “listening” relationship with being. This relationship is an area in which an experience of the “Event” (Ereignis) is possible. According to Heidegger, language leads us into Event and allows us to live in it, however, Event itself is not a linguistic phenomenon. [From the publication]