Būties ir kalbos problemos Heidegerio filosofijoje apmąstymas

LTŠis tekstas gimė po 2009 m. Arvydo Šliogerio skaitytų Heideggerio filosofijos paskaitų, įkvėptas šias paskaitas sekusių dialogų tarp Arvydo Šliogerio ir tuo metu jo vadovauto doktoranto Justo Kučinsko. Tekste atkartojama dialogų metu plėtota būties ir kalbos santykio problemos Heideggerio filosofijoje tematika ir šių pokalbių metu gimusios įžvalgos. Tuometiniuose dialoguose nebuvo siekiama rekonstruoti autentiškos Heideggerio pozicijos minėtu klausimu, bet veikiau buvo bandoma „mąstant kartu su Heideggeriu“ gilinti kalbos ir būties ryšio supratimą. Savo ruožtu šiuo tekstu taip pat buvo siekiama užfiksuoti gyvame pokalbyje - gyvoje filosofijoje - užgimusias įžvalgas, galbūt pasiūlyti vieną iš galimų būties ir kalbos problemos Heideggerio filosofijoje perskaitymo būdų. Straipsnyje keliamas klausimas, kaip tai, kas esminga kalbai, tuo pat metu dalyvauja būties struktūroje bei leidžia pačiai būčiai pasirodyti. Kalba įvardijama kaip dvisluoksnė galybė: besislepianti ir pasirodanti, slepianti ir parodanti. Straipsnyje plėtojama mintis, jog svyravimas tarp šių dviejų modusų, pats kalbos kalbėjimo ir bekalbiškumo patyrimas, gali atverti giliausią baigtinumo patirtį - laikymąsi nieke - sutampančią su pačios būties atvertimi. Daroma išvada, jog būtis sutampa su niekiu, o kalba, esmingai priklausanti būties teritorijai, taip pat savo „buvimą“ ir dvisluoksnišką prigimtį gauna iš niekio. Telkdama būties (arba niekio, kaip savo prigimties) atvėrimo galimybę, kalba yra tai, kas esmingai dovanoja žmogui galimybę klausti apie savo ir esinijos būtį, patirti, jog „esinys yra“. Teigiama, jog net ir slepianti kalbos pusė, net ir tai, kas yra įvardijama neišvengiamu žmogaus „nuopuoliu iš būties“, priklauso pačiai būčiai, jos vyksmo struktūrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Heideggerio filosofija; Būtis; Kalba; Niekis; Heidegger’s philosophy; Being; Language; Nothing.

ENIn this article we explore how that which is essential to language is also essential to the structure as well as to the opening of being. The language here is presented as a dual power: disclosing or closing itself, disclosing or closing the appearance of beings. Balancing among the two modes of language, the experience of languageness and languagelesness of language, is what gives one the experience of the deepest finitude-hovering in nothingness - which actually is the disclosure of being. It is concluded that being equals nothing, and the language, which essentially dwells in the territory of being, also owes its own “being”, as well as its double nature, to nothing. Therefore language is the medium through which a human being can essentially ask about his own being as well as the being ofbeings. Through experience of the nature of language human being can experience that “beings are”. Thus, it is elaborated that even the language which closes itself and closes the appearance ofbeings, what is called the “downfall from being”, also in a way belongs to the structure of being. As we develop these ideas we also elaborate on famous Heideggers phrases such as “language is the house of being”, “being of language: language of being”, “being is to be listened to”. The article captures the main insights of the dialogues between Arvydas Šliogeris and Justas Kučinskas which used to happen after “Heidegger seminars” lectured by Arvydas Šliogeris in year 2009. The dialogues in their initial purpose where never meant to reconstruct the actual position of Martin Heidegger, but rather to deepen the understanding as well as to projet the thinking on the problem of being and language further. [From the publication]