"Žmogiškieji ištekliai" prieš (n)esančio Dievo veidą

LTKaip įmanoma suvokti M. Heideggerio filosofinių apmąstymų išvadą, kuri nusakyta žymiojo po mirties žurnale Der Spiegei išspausdinto interviu pavadinimu - „Vien Dievas tegali mus išgelbėti“? Heideggerio išvada aiškinama išskleidžiant esminius dabarties būvio bruožus. Pirmiausia aptariamas Apšvietos idėjų, Prancūzų bei kitų revoliucijos paskatintas ir milijonų krauju aplaistytas ateistinis sekuliarizacinis Vakarų civilizacijos nukrikščioninimas ir jos humanistinimas, kuris apsireiškia ir Europos Sąjungos plėtros politinėse nuostatose. Iškeliamas vaizdas šiuolaikinės epochos, kuriai būdingas mokslinio tyrinėjimo objektyvumu grindžiamas mokslo, technikos ir gamybos susisaistymas. Tas vaizdas ryškėja vokiečių filosofo svarstymuose apie technikos esmę, kildinančią modernaus žmogaus lemtį - tapti „žmogiškaisiais ištekliais“. Testamentinėje Heideggerio mintyje paryškintas Dievo klausimas, atsižvelgiant į jo nurodytą filosofijos ir teologijos mokslų skirtingumą, taip pat į jo pastangas atverti kelią naujam, filosofijos discipliną peržengiančiam ir ketveriukės (das Geviert) nuovoka grindžiamam mintijimui, kuriame Dievas ar dievai tampa struktūriniu pasaulio elementu bei regionu. Tas klausimas verčia permąstyti minėtų mokslų skirtingumo pobūdį ir aiškintis, kaip ir kokiu būdu Dievas gali teikti galimybę išvengti akivaizdžia tampančios ir dėl to vis menkiau beįžiūrimos „žmogiškųjų išteklių“ lemties būti technikos sistemos perdirbama žaliava. Išryškinami kai kurie Heideggerio minties ypatumai, kurie Dievo klausimo svarstymą įtraukia į filosofijos sritį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būtis; Dievas; Filosofija; Krikščionybė; Technika; Žmogiskieji ištekliai; Being; Christianity; God; Human Resources; Philosophy; Technics.

ENHow is it possible to understand the conclusion of Heidegger’s philosophical reflection in the famous post-mortem published interview in the journal Der Spiegel, entitled “Only God can save us”? Heidegger’s conclusion is interpreted by drawing out the essential features of the present modern capitalism state. Main importance is laid on the atheist secularization of Western civilization, inspired by the ideas of the Enlightenment, the French and other revolutions, “sanctified” with the blood of millions, and, at the same time, its revolutionary humanization, which is also reflected in the attitudes of European Union’s enlargement policy. The image of the modern world is raised and examined, stressing that the modern-day objectivity of scientific inquiry is the commitment of science, technology and production, which is unfolded in the German philosopher’s reflection on the essence of technology and modern subjectivity, that justifies the nature of human destiny to become “human resources.” The question of God, highlighted in Heidegger’s testamentary mind, is addressed taking into account of his stated divergence between sciences of philosophy and theology, and his efforts to open the way to new philosophical thinking that transcends the discipline of philosophy and is based on the perception of the fourfold (das Geviert), in which holiness, God or Gods becomes a structural element and region of the world. This question forces us to rethink the nature of the differences between the two mentioned sciences, and to consider how and in what ways God can provide an opportunity of avoiding the obvious and thus increasingly insensitive destiny of “human resources” to be a recyclable raw material for a technical system. Some of the features of Heidegger’s thought are highlighted, which include the considerations of holiness and God in the realm of truth seeking philosophy. [From the publication]