LT1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę scenos meno entuziastams susidarė palankios sąlygos kurti profesionalų lietuvišką teatrą. Daugiausia dėmesio buvo skiriama dramai, operai ir baletui. O XIX-XX a. sandūroje Europoje plačiai išpopuliarėjusi operetė, turėjusi sekėjų ir mūsų krašte, liko nuošalyje ir dėl jos teisės egzistuoti buvo nuolat polemizuojama. Valstybės teatro operos trupė pastatė tris operetes, tačiau jos buvo vadinamos komiškomis operomis. Vis dėlto Kaune atsirado entuziastų, norinčių dainuoti operetę ir turėti savarankišką kolektyvą. 1938 m. Darbo rūmuose buvo įsteigta trupė, kurią sudarė saviveiklininkai ir profesionalai, vadovaujami dirigento Antano Makačino, režisieriaus Juozo Katelės, vėliau Jurgio Petrausko, baletmeistere dirbo Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, o dainininkams talkino pianistas Chaimas Potašinskas ir A. Makačino vadovaujamas V. Kudirkos simfoninis orkestras. Sceninį kelią čia pradėjo dainininkai Petras Visockis, Valerija Kudabaitė, Kazys Mikalauskas, Valerijonas Indrikonis. Operetės nariai sceninio pasirengimo mokėsi savanoriškai lankydami čia veikusią Juozo Miltinio dramos studiją. Trupė jau buvo pradėjusi statyti Sidney Jones operetę "Geiša", tačiau dėl 1940 m. įvykių ir Lietuvos okupacijos spektaklis nebuvo pastatytas. Vis dėlto operetės entuziastų pastangomis tų pačių 1940 m. lapkričio 27 d., jau valdant sovietams, buvo įkurtas operetės teatras, o jo pagrindu - dabartinis Kauno valstybinis muzikinis teatras, gyvuojantis iki mūsų dienų. Teatro įkūrimo laikas ir aplinkybės vėliau dažnai keldavo nesutarimus tarp Kauno inteligentų, dalis jų nenorėjo pripažinti šios trupės kaip savarankišką kūrybinę veiklą plėtojančio kolektyvo ir nepamatuotai laikė ją Valstybės operos tąsa. [Iš straipsnio, p. 468]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių teatro istorija; Kauno valstybinis muzikinis teatras; Opera; Baletas; History of Lithuanian theater; Kaunas's state musical theater; Opera; Ballet.