Tradicinės ontologijos humanizacija Heideggerio filosofijoje

LTStraipsnyje nagrinėjama tradicinės ontologijos humanizacija M. Heideggerio filosofijoje. Autorius teigia, kad svarbus veiksnys, sąlygojęs Heideggerio filosofijos antropologinę kryptį, buvo nerami Europos visuomeninė situacija, vis labiau ryškėjantys žmogaus susvetimėjimo bei nuasmeninimo simptomai. Jo manymu, visa Europos filosofija - nuo Platono iki F. Nietzsche’ės - pasirodė pamiršusi būties problemą, ją iškraipiusi, būties analizę pakeitusi esamybės analize. Nagrinėjama Heideggerio Dasein samprata: tai specifinė žmogaus esmė, jo atvirumas sau ir pasauliui, arba tiesiog egzistencija. Aprašoma žmogiškosios būties egzistencinė analitika, kuri yra žmogiškosios būties aiškinimas, remiantis jos modusais - egzistencialais. Glaustai aptariami rūpesčio, buvimo pasaulyje, parankumo, sambūvio, projekto, globos, baimės, kaltės, sąžinės, ryžto egzistencialai, mirties, neautentiškos egzistencijos (das Man) sampratos. Nuasmenintasis, arba netikrasis, žmogaus buvimo pasaulyje būdas - tai individų niveliacija ir susvetimėjimas. Heideggerio fundamentinė, arba žmogiškoji, ontologija yra individo moralinio-psichologinio apsisprendimo filosofinė teorija, kurioje fenomenologiškai aprašomas žmogaus buvimas pasaulyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Heideggeris; Egzistencializmo filosofija; Tradicinė ontologija; Fundamentalioji ontologija; Dasein; Nietzsche; Heidegger; Existentialistic philosophy; Traditional ontology; Fundamental ontology; Dasein; Nietzsche.

ENThis article deals with the humanisation of the traditional ontology in Heidegger’s philosophy. The author claims that turbulent situation in Europe’s society, increasingly emerging human alienation and depersonalisation symptoms were important factors that conditioned the anthropological direction of Heidegger’s philosophy. In his opinion, the whole European philosophy from Plato to E Nietzsche appeared to have forgotten and distorted the problem of being and to have changed the analysis of being into the analysis of presence. The coception of Heidegger’s Dassein is being studied: it is a specific essence of human, one’s openness to oneself and to the world, or just the existence. The analytics of human existence is being described, which is the explanation of the human’s being based on it’s modes - existentials. There are concisely discussed the existentials of concern, being in the world, handiness, coexistence, project, care, fear, fault, conscience, determination as well as the conceptions of death, inauthentic existence (das Man). The anonymised or the false mode of humans being in the world is the nivellation and the alienation of individuals. Heidegger’s fundamental or humanistic ontology is the philosophical theory of an individual’s moral-psychological self-determination in which human’s being in the world is described in a phenomenological way. [From the publication]