Lemtis: apmąstymai remiantis Heideggerio įžvalgomis

LTSkaitytojui Žilvinas Svigaris pristato nepublikuotų Vyčino raštų skyrių skirtą deivei Daliai. Autorius čia ne tik įdomiai atveria senojoje lietuvių mitopoetinėje tradicijoje išplėtotą lemties klausimą, bet pasitelkia ir Heideggerio įžvalgas, o būtent Ketverto sampratą. Gretindamas modernaus technologinio ir mitinio žmogaus pasaulėjautas, Vyčinas parodo, kad modernus žmogus, išsilaisvinęs nuo jį saisčiusių tradicijos svertų, praradęs savo gilesnius pagrindus ir sakralinį pasaulio matmenį, vadovaujasi vien paviršutiniškais pragmatiniais poreikiais ir šių poreikių tenkinimui sukurtais antropocentriškais standartais. Tuo tarpu mitinis žmogus, rūpestingai įsiklausydamas ir tausodamas savo gyvenamąją aplinką, visavertiškai dalyvauja Ketverto galių žaisme. Mitinis žmogus, pasak Vyčino, būdamas savipakankamas, tam tikra prasme buvo universalus. Jis gebėjo pats pasidaryti ūkyje reikalingus padargus, pasitaisyti vežimą ar arklą, pasistatyti namą, o svarbiausia - kūrybiškai mąstyti. Būdamas didesnės visumos dalimi mitinis žmogus suvokė savo gyvenamojo pasaulio apimtį, kūrybiškai ją kaskart atkurdamas.Tad kyla klausimas, - kaip atkurti patį kūrėją, - mąstytoją, savipakankamą, savo giminės substrate įsišaknijusį žmogų? Ar jam dar liko vietos moderniame pasaulyje? Vyčinas siūlo pasitelkti poetinio pobūdžio filosofavimą, kuris neatmeta vaizdinio, simbolinio mąstymo. Mąstymui į pagalbą taip pat pasitelkiamos būsenos (Befindlichkeit) ir intuicijos. Vyčinas ne tik ilgisi sodiečio tikrovės, jo pilnatviškos savivokos, jis klausia, ar iš tiesų mes gyvename „mokslinėje“ tikrovėje? Vyčinas primena, kad žmogus negyvena nei protonų, nei elektronų pasaulyje. Svarbu neužmiršti, kad įvairios teorinės konstrukcijos galioja tik siaurų metodologijų rėmuose. Negalime jų nekritiškai primesti visam žmogaus gyvenamajam pasauliui. Tad Vyčino žvilgsnis gręžiasi atgal į pirmapradį mitinio žmogaus pasaulį, kuriame šis, susivokdamas visomis savo išgalėmis, pilnatviškai gyveno kildamas kartu su rytmečio saule, šienaudamas rasotą pievą, prižiūrėdamas savo ūkį, apsuptas prasmingų reiškinių ir „žėrinčių“ daiktų, išmintį ir mąstymą suvokia, ne kaip standartizuojančiai ar vartotojiškai, o kaip leidimą fenomenams atsiverti autentiškoje egzistencijoje ir parodyti savo tikrąją prigimtį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Heideggeris; Ontologija; Mitologija; Mitinis mąstymas; Ketvertas; Autentiška egzistencija; Heidegger; Ontology; Lithuanian Mythology; Mythical Thinking; Fourfold; Authentic existence.

ENA section of unpublished writings of Vyčinas presented to the reader is dedicated to Goddess Dalia. The author goes beyond the question of destiny developed in the old Lithuanian myth-poetic tradition and draws on Heidegger s insights, namely the Fourfold (Geviert) concept. The author compares the world of a modern technological man and the one mythical man. He shows that modern man, who is liberating himself from the levers of tradition, at the same time is losing his deeper foundations and sacred dimension of the living world because he is guided by superficial pragmatic needs and anthropocentric standards created to meet those needs. However, the mythical man, who is fully involved in the Fourfold play, listens carefully and respects his living environment. According to Vyčinas, the mythical person, being self-sufficient, was, in a sense, universal. He was able to make the utensils he needed on the farm, to fix the cart or wooden plow, even to build the house, but the most important is creative thinking. Being part of a larger whole, the mythical man realized the scope of his living world, creatively recreating it every time.So, the question arises - how to recreate the very thinker? Thinker, who is rooted in the substrate of his kin, does he still have room in the modern world? Vyčinas suggests that this is possible via using poetic, philosophic, and symbolic thinking, that employs states of being (Befindlichkeit) and intuitions. Vyčinas also asks if we really live in a so-called “scientific” reality? Vyčinas emphasizes that man does not live in either the proton or the electron world. It is essential to understand that various theoretical constructions are valid only within the framework of narrow methodologies. We cannot impose them uncritically on the whole of the living world. Vyčinas looks back to the primordial world of the mythical man, where, with all his might, he lived to the full. Together with the morning sun, mowing the dewy meadow, overseeing his farm, surrounded by meaningful phenomena and “glowing” things, nor standardized, nor consumerist, he allowed the phenomena to open up in their authentic existence and show their true nature. [From the publication]