LTPanevėžio dramos teatras į penktąjį savo gyvavimo dešimtmetį įžengė nepaprastai sukrėstas. 1980 m. vasarą iš jo pasitraukė režisierius Juozas Miltinis - meninis, idėjinis, etinis trupės vadovas, sukūręs keletą dešimtmečių tverusį Panevėžio dramos teatro fenomeną. Netekęs J. Miltinio, teatras neteko ne tik vienintelio savo režisieriaus, bet ir tarytum galingo apsauginio šydo, slėpusio nemažai kūrybinių problemų, apie kurias, tiesa, nedrąsiai, tačiau vis dėlto buvo kalbama jau nuo antrosios aštuntojo dešimtmečio pusės, kai vis labiau ryškėjo J. Miltinio eros saulėlydžio simptomai. O dabar iškart, jau pirmame devintojo dešimtmečio sezone, jos iškilo į paviršių ir be jokių išlygų liudijo, kad savo teatrą J. Miltinis paliko nė nepamėginęs kaip nors užtikrinti tolesnį jo gyvenimą. Režisierius, regis, numojo ranka į įpėdinio problemą ir taip pat apsimetė nematąs skirtingo trupės narių pasirengimo, t. y. didžiulio profesinio atotrūkio tarp vyriausiosios, vidurinės ir jauniausiosios aktorių kartų. [Iš straipsnio, p. 234]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių teatro istorija; Panevėžio dramos teatras; Režisūra; Režisieriai; Spektakliai; History of Lithuanian theater; Panevežys drama theatre; Directing; Directors; Performances.