Klaipėdos dramos teatras

LT1980-1990 m. Klaipėdos dramos teatras gyveno savo aukso amžiaus saulėlydį - tai rodo ir repertuaras, ir didesnio atgarsio Lietuvos teatro kontekste nesulaukę šiame teatre spektaklius stačiusių režisierių darbai. Kalbėdamas apie kritikos reikšmę tuometiniame gyvenime, teatro kritikas Valdas Vasiliauskas pažymėjo, kad pamažu dingo susidomėjimas teatru apskritai: "Nūnai tarybinis lietuvių teatras labiau rūpi broliškoms respublikoms ir užsieniui nei mums patiems. [...] Apie save mūsų scenos menininkai gali pasisakyti kur kas dažniau ir plačiau kitomis kalbomis nei gimtąja". Todėl nieko nuostabaus, kad uostamiesčio dramos teatras buvo nugrimzdęs į periferinį kultūros gyvenimą, nors kartkartėmis ir pasikviesdavo vieną kitą menininką iš Vilniaus. Ir XX a. devintajame dešimtmetyje Klaipėdos dramos teatras statė planinius spektaklius, stengėsi užimti kuo daugiau aktorių. Šis laikotarpis istoriškai neturi nei lūžių, nei viršukalnių, kurios galėtų išskirti teatro unikalumą. Dramos teatras - neatsiejama viso uostamiesčio dalis, o Klaipėda tada išgyveno augimą: buvo restauruojamas senamiestis, atidaryti nauji Parodų rūmai (pirmoji salė pradėjo veikti 1983, visi rūmai - 1987), atsirado naujų kino teatrų. Tačiau teatras atrodė tarytum nurimęs, lyg praradęs norą būti kultūros vedliu. Žinoma, negalima pamiršti, kad ilgą laiką trupė neturėjo normalių kūrybinių sąlygų: repetavo vienur, vaidino kitur; teatro rekonstrukcija truko net aštuonerius metus (1982-1990). [Iš straipsnio, p. 206]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių teatro istorija; Klaipėdos dramos teatras; Režisūra; Spektakliai; Režisieriai; History of Lithuanian theater; Klaipėda drama theatre; Directing; Performances; Directors.