LTXX a. devintojo dešimtmečio Kauno valstybinio akademinio dramos teatro situacija iš pirmo žvilgsnio buvo panaši į Lietuvių teatro istorijos trečioje knygoje jau apžvelgtą aštuntąjį dešimtmetį. Teatro kūrybiniams procesams iki pat 1989 m. tebevadovavo režisierius Jonas Vaitkus, ištikimas savo kūrybinei programai: stengėsi formuoti originalų repertuarą, proporcingai palikdamas vietos lietuvių autorių kūriniams, rengė ateinančios pamainos aktorius, konsolidavo trupę, pateikdamas jai vis naujas kūrybines užduotis. Daugiausia dėmesio skyrė spektaklių meninei kokybei, reikalavo aiškiai išreikšti spektaklio koncepciją, gludinti ir tobulinti visų meninės išraiškos grandžių - vaidybos, scenografijos, muzikos, garsų ir šviesų - poveikį žiūrovams. O vis dėlto kai kas teatro gyvenime pasikeitė: antruoju režisierium buvo pakviestas Gytis Padegimas, atėjęs su savo sumanymais ir dirbęs teatre 1980-1987 metais. Be to, 1986 m. į teatro kolektyvą įsiliejo pirmasis J. Vaitkaus mokinių - Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar - Muzikos ir teatro akademija) absolventų - būrys. O devintojo dešimtmečio pabaigoje Kauno dramos teatrą pasiekė per visą Lietuvą besiritanti laisvės Sąjūdžio banga, turėjusi tam tikros įtakos ne tik vidiniams teatro kūrybiniams procesams, bet ir žiūrovų santykiams su teatru. Klostėsi nauji, sudėtingesni santykiai ir teatro kolektyve. [Iš straipsnio, p. 166]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių teatro istorija; Valstybinis teatras; Dramos teatras; History of Lithuanian theater; State theaters; Drama theatre.