LTAptariamąjį devintąjį dešimtmetį galima vadinti pačiu intensyviausiu ir ryškiausiu Valstybinio jaunimo teatro kūrybos laikotarpiu. Teatrui vadovavo vyriausioji režisierė Dalia Tamulevičiūtė. 1982 m. trupė persikėlė į naują, specialiai rekonstruotą pastatą buvusiuose Oginskių rūmuose Arklių g. 5 (Vilniaus teatro "Lėlė" ir Jaunimo teatro pastatų kompleksas) ir Jaunimo teatras tapo svarbiausiu teatrinės traukos centru sostinėje. Tiesa, teatras išskirtinis ir populiarus tarp žiūrovų buvo jau ne dėl D. Tamulevičiūtės, o dėl Eimunto Nekrošiaus spektaklių. Atsižvelgiant į juos imta vertinti meninė teatro kryptis, kitų čia stačiusių režisierių darbai, net devintojo dešimtmečio lietuvių teatro situacija. [Iš straipsnio, p. 96]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių teatro istorija; Jaunimo teatras; Dramos teatras; History of Lithuanian theater; Youth theater; Drama theatre.