Kūrybinis mąstymas: Heidegger ir Hisamatsu

LTVisose gyvenamojo pasaulio srityse šiandien vyksta be precedentiniai žmonijos istorijoje pokyčiai, kurių mastas ir tempas taip išaugo, kad nebelieka laiko jų apmąstyti. Manant, kad dėka sparčiai ir masiškai įsigalinčių vis naujų technologinių galimybių gyvenamasis pasaulis prasiplėtė, nepastebima, kad kartu jis paradoksaliai susiaurėjo, nes susiaurėjo ir nuskurdo pats mąstymas. Mąstymą visose srityse išstūmė žinojimas. Užuot daręs mąstymo pastangą žmogus tampa vis labiau žingeidus1. Žinių įgijimas tapo tam tikra vartojimo ar net pramogos forma. Žinios masiškai „gaminamos“ pasitelkus nepaprastai įmantriai išpuoselėtus ir siaurose srityse galiojančius metodus, kurie grindžiami ribotais griežto priežastingumo2 3 ir pastovumo5 principais. Tačiau akivaizdu, kad kasdien pasirodančios naujos teorijos, atverdamos prieš tai buvusių nepakankamumą, tik pabrėžia pačios pažinimo prieigos ribotumą ir fragmentiškumą. Nors šie principai pragmatiniams lokaliems uždaviniams spręsti pasirodė parankūs, pačių principų universalaus galiojimo reikalavimas yra nepagrįstas. Regis pradedama suprasti, kad vienos griežtos logikos ar racionalumo viešpatavimas nepasiteisino. Reikalinga kur kas sudėtingesnė sąmonė, kuri gebėtų įskaityti, kad gyvename daugelio logikų ir skirtingų racionalumų terpėje, kur svarbu suderinti skirtingas gyvenamojo pasaulio dimensijas. Tačiau, atmetus senosiose kultūrose plėtotas dvasines tradicijas ir desakralizavus gyvenamąjį pasaulį, mąstymas ne tik neįtikėtinai nuskurdo, iš jo buvo atimtas gebėjimas artikuliuoti į griežtų metodikų rėmus netelpančią tikrovę.Siekiant atkurti dimensiją, kurioje galėtų tarpti kontempliatyvi prieiga, straipsnyje pasitelkiamos dviejų nepaprastai nutolusių kultūrų mąstytojų - Martino Heideggerio ir Shin-ichi Hisamatsu - įžvalgos, pristatoma jų prieiga, nefiksuojanti ir nereikalaujanti vienos logikos, kūrybiškai pasitelkiant visą jų eilę, sąmoningai jas jungiant ir derinant tarpusavyje. Šios prieigos savitumas - ypatingas dėmesys buvimo pasaulyje būdui, būsenai, mąstytojo laikysenai, artikuliuojant jos bruožus, pasitelkiant ribines sąvokas, kurios neretai dviprasmiškos, daugiamatės, bet jau įstengia artikuliuoti fenomenus, kurie kitaip negalėtų būti įvardyti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūrybinis mąstymas; Heideggeris; Fenomenologija; Dasein; Būtis; Komparatyvistinė filosofija; Creative thinking; Heidegger; Phenomenology; Dasein; Being; Comparative philosophy.

ENWe live in the time of the unprecedented changes, whose scale and pace have grown so high that we have no time to reflect on them. It seems that the living world is expanding thanks to the rapid and massive expansion of new technological capabilities. Still, paradoxically, at the same time, it has narrowed as thinking itself has become narrow and impoverished. Thinking has been pushed away by knowledge in almost all areas of the living world. Instead of thinking, modern man becomes more and more curious. Knowledge acquisition has become a form of consumption or even entertainment. Knowledge is massively produced through extremely sophisticated approaches based on limited principles of strict causation and fixity. However, it is clear that new theories that are appearing every day and reveal the failures of the previous ones, only emphasize the limitations and fragmentation of the approach itself. Although these principles have proved to be useful in solving practical localized tasks, the requirement of the universal validity of the principles themselves is unfounded. It seems that we begin to realize that the rule of one strict logic and causal rationality has failed to prove its universal validity. What is needed is a much more sophisticated consciousness that can assume that we live in a world where it is essential to reconcile the different dimensions of the experience.However, the rejection of spiritual traditions that were developed in ancient cultures and the desacralization of the living world have not only impoverished but also deprived of the ability to articulate a reality that does not fit within strict methodologies. As an attempt to recreate the dimension of contemplative access, the insights of two extremely distant cultural thinkers, Martin Heidegger and Shin-ichi Hisamatsu, are presented in an article. The peculiarity of this approach is the special attention paid to the way of being. Articulation of the state, the posture of the thinker and his attitudes, uses boundary concepts, which are often ambiguous, multidimensional, but already capable of articulating phenomena that could not otherwise be named. Such an approach paves the way for the creative thinking capable of extending and overstepping the limits of the strict causal Western way of thinking. [From the publication]