Vakarų ir Rytų mąstymo tradicijų suartėjimas Heideggerio filosofijoje

LTStraipsnyje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į brandžioje Heideggerio filosofijoje išryškėjusio siekio nutiesti savitarpio supratimo tiltus tarp Vakarų ir Rytų tautų mąstymo tradicijų analizę. Pradžioje glaustai aptariamos pagrindinės ontologinės Heideggerio filosofijos nuostatos, santykiai su ankstesnėmis antikos ir Vakarų mąstymo tradicijomis, išryškinamas Juodųjų sąsiuvinių idėjų prieštaringumas. Tyrinėjamas Nietzsche’ės poveikis Heideggerio metafizinio mąstymo kritikai, filosofinės problematikos ontologizavimui ir estetinimui. Išsamiai analizuojami Heideggerio posūkio į Rytų Azijos mąstymo tradicijas motyvai ir klasikinio filosofinio daoizmo korifėjų Laozi, Zhuangzi idėjų poveikis jo pasaulėžiūrai. Vėliau dėmesys perkeliamas į dzen mąstymo tradicijų įtaką Heideggerio filosofijai, „atviro“ mąstymo principų bei kontekstualių ir situacinių kategorijų sistemos įsigalėjimui jo vėlyvuosiuose veikaluose. Heideggeris straipsnyje traktuojamas kaip įtakingiausias po Schopenhauerio ir Nietzsche es mąstytojas, kuris pasuko filosofinės minties raidą Vakarų ir Rytų mąstymo tradicijų suartėjimo keliu ir padarė didžiulį poveikį postmodemios ir komparatyvistinės filosofijos plėtotei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Heideggeris; Komparatyvistinė filosofija; Nietzsche; Metafizika; Būtis; Rytų Azijos mąstymo tradicijos; Daoizmas; Dzen; Juodieji sąsiuviniai; Heidegger; Comparative philosophy; Nietzsche; Metaphysics; Being; East Asian traditions of thought; Daoism; Zen; Black Notebooks.

ENThe article focuses on the analysis of aspirations to bridge the Western and Eastern traditions of thought that became apparent in Heidegger’s mature philosophy. It begins with a discussion of the main ontological attitudes in Heidegger’s philosophy and its relationship with earlier traditions of thought of the Antiquity and the West, highlighting the contradicting worldview in his Black Notebooks. It particularly examines the impact of Nietzsche’s ideas on Heidegger’s critique of metaphysical thought, Orientalism, ontologization and aesthetization of philosophical problematics. A thorough analysis of motivations behind Heidegger’s turn towards East Asian traditions of thought as well as the influence that leading figures in classical philosophical Daoism, Laozi and Zhuangzi, had on his worldview, follows suit. The article then deals with the impact that Zen tradition of thought had on Heidegger’s philosophy, particularly the rise of the principles of “open” thinking as well as contextual and situational categories in his later works. The article treats Heidegger as the most influential thinker of the 20th century to succeed Schopenhauer and Nietzsche, that turned the development of philosophical thinking towards the approximation between the Western and Eastern traditions of thought and had a huge impact on the evolution of postmodern and comparative philosophy. [From the publication]