Žemaičių Kalvarija. Buvęs domininkonų vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia

LTStraipsnis skirtas pristatyti Žemaičių Kalvarijos (buvusių Gardų) Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios ir dominikonų vienuolyno istoriją. Straipsnyje išvardijami svarbiausi bažnyčios ir vienuolyno fundatoriai, aptariama bažnyčios architektūra, bažnyčios ir vienuolyno komplekso statybos raida, nušviečiama 1927 m. šia įsikūrusių marijonų veikla, pateikiama bažnyčios altorių ir paveikslų bei kryžiaus kelio stočių paveikslų menotyrinė analizė taip pat dėmesio skirta miestelio parapinės mokyklos istorijai. Gardų vietovę Vytautas užrašė Žemaičių vyskupui, todėl svarbiausi vienuolyno bei bažnyčios fundatoriai buvo Žemaičių vyskupai. Pirmoji koplyčia Gardų vietovėje minima 1613 m. Iš pradžių ji buvo Alsėdžių filija. 1637 m., kai Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pasikvietė dominikonus, ji jau įvardijama kaip parapija. Vyskupas funduodamas vienuolyno statybą vienuoliams atidavė ir šią parapiją. 1822 m. baigta statyti Augustino Kosakausko projektuota klacisistinio stiliaus mūrinė bažnyčia buvo ketvirtoji. Trys ankstesnės Gardų bažnyčios buvo medinės. Bažnyčią prireikė atstatyti po 1896 m. miestelį nusiaubusio gaisro. Garduose įkurtas dominikonų vienuolynas buvo nors ir medinis, tačiau gerai aprūpintas. Jo bibliotekos, kabinetai, celės, refektoriumai buvo svarbi Žemaitijos dvasinio paveldo kaupimo ir saugojimo vieta. Vienuolynas 1891 m. buvo caro valdžios uždarytas. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1927 m. Žemaičių Kalvarijoje įsikūrė marijonai. 1948 m. vienuolynas buvo uždarytas.Reikšminiai žodžiai: Žemaičių Kalvarija; Dominikonų vienuolynas; Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia; Statybos raida; Parapijos.

ENThe article presents the history of the church of the Visitation of the Blessed Virgin Mary in Žemaičių Kalvarija (former town of Gardai) and the Dominican monastery. The article also describes the main sponsors of the church and monastery, the architecture of the site, the construction development of the complex, activities of the society of Marist fathers and brothers who lived there in 1927, the artistic analysis into the church altars and icons, as well as of the Calvary pictures, and the history of the parish school. Grand Duke Vytautas gave the Gardai environs to the Samogitian bishop that is why bishops were the main sponsors of the church and the monastery. The first chapel in the Gardai location dates back to 1613. At first, it was an affiliate of the Alsėdžiai regional centre. In 1637, bishop of Samogitia Jurgis Tiškevičius invited the Dominican monks to the region and the region was already mentioned as a parish. The bishop who sponsored the construction of the monastery gave the parish to the monks. In 1822, the construction of a stone church (architect Augustinas Kosakauskas) in the classical style was finished. It was the fourth church in the parish. Other three churches of the town of Gardai constructed before, were wooden. The church had to be rebuilt after a fire which devastated the town in 1896. Although the monastery of the town of Gardai was wooden, it was well equipped: it had libraries, study rooms, cells, refectories, which were important places for accumulating spiritual heritage and its protection in Samogitia. In 1891, the tsarist authorities closed the monastery. In 1927, after Lithuania’s Independence, Marist fathers and brothers got settled in the Calvary of Samogitia. In 1948, the monastery was closed.