Blogio samprata Sri Aurobindo „Dieviškajame gyvenime“

LTSri Aurobindo aptaria blogį remdamasis savo originalia metafizine teorija, pasak kurios į problemą reikia žvelgti ne kaip į moralinio gėrio-blogio dualumo duotybę, bet kaip į laikiną neišvengiamą evoliucijos reiškinį. Tad siūlo apie ją mąstyti kaip apie reliatyvų dieviško-nedieviško dualumą, kurį pranoksta amžinas dieviškasis tobulumas ir absoliutus gėris. Supratus nesąmoningumo ir netobulumo padarinių priežastis – santykinį gėrį, klaidingumą, apgaulę ir blogį – įmanu nepasiduoti tiek žmogiškosioms silpnybėms ir neišmanymui, tiek iš antfizinės gyvybinės sferos, kaip blogio šaltinio, kylančios įtakos. Žemiškame gyvenime taip pat įmanomas kad ir dalinis tobulumas ir dieviškumas, jei laikomasi esminės abipusės vienybės su dieviškąja būtimi. Tos būties fundamentalus dėsnis yra absoliuti tiesos sąmonė, kurios atstovas yra siela. Dvasinis problemos sprendimo būdas lemia tolydų sielinės esybės ir viso žmogaus judėjimą vis didesnio tobulumo ir gėrio link, o blogio įžengimą padaro neįmanomą.Tiesos sąmonės tikslas yra dinamiškai, per tapsmą dabartinius prigimties dėsnius pakeisti dieviškaisiais, visiškai naujomis sąlygomis veikiančiais žemėje. Tik tada blogio problema bus išspręsta iš esmės. Sri Aurobindo koncepcijai iš dalies artima mistinė krikščioniškoji šv. Kryžiaus Jono samprata, taip pat numatanti žmogaus prigimties perkaitą tobulumo ir vienybės su Dievu sąlygomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Blogis; Gėris; Reliatyvumas; Dieviškumas; Vienovė; Evil; Good; Relativity; Divinity; Oneness.

ENSri Aurobindo discusses evil in the context of his original metaphysical theory according to which the problem is a temporary phenomenon indispensable during the evolutionary process. He proposes to see the problem as a relative duality of Divine and Undivine, which is below the eternal Divine perfection and absolute good. Understanding the consequences of nescience and imperfection – relative good, error, falsehood and evil, one cannot avoid falling into human weaknesses and ignorance as well as under the influence of the vital supraphysical sphere. In a terrestrial life and if there is mutual oneness with the Divine Being, one can keep a partial perfection and divinity. The fundamental nature of this Divine Being is absolute True-Consciousness, and its intermediary is our soul.The solving of the problem lies in a spiritual life, when psychic being and man moves towards ever greater perfection and good, and so evil cannot enter. The aim of the True-Consciousness is a dynamic evolutionary transformation of the present laws of being into the Divine on altogether new conditions. Only then can the problem of evil be solved. The concept of Sri Aurobindo is akin to the Christian mystical theory of Saint John of the Cross, which also foresees the transformation of human nature on the basis of perfection and oneness with the Divine. [From the publication]