LTStraipsnyje autorė ištyrė, kaip keitėsi valstybės požiūris į žydų paveldo paminklus nuo pokario metų iki šių dienų (teisinis aspektas, vietinės administracijos sprendimai), ir kas vyksta Lietuvoje su materialios (kapinės, sinagogos, architektūriniai objektai, žydų knygos ir rankraščiai) bei nematerialios kultūros (lietuviškas jidiš dialektas, kleizmerių kultūra) paminklų apsauga/restauravimu/tyrimu. Autorės manymu, besikeičiantis požiūris į žydų paveldą Lietuvoje susijęs pirmiausia su visuomenės sąmonėje mažėjančia atskirtimi tarp “savo” ir “svetimo” paveldo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biržų kraštas; Žydai; Karaimai; Paveldas; Biržai; Jews; Karaites; Heritage.
ENIn her paper the author studies how the attitude of the governmental authorities towards Jewish monuments changed since the post-war period including both the legal aspects and the actual policy of local administrations. She also looked at the preservation, restoration and study of monuments of the material culture (cemeteries, synagogues, other architectural objects, Jewish books and manuscripts) as well as nonmaterial culture (the Lithuanian dialect of Yiddish and the klezmer culture) in Lithuania. She concludes that the key feature of the changing attitude towards the Jewish heritage in Lithuania is the diminishing gap in the public consciousness between “our” and “their” heritage. [From the publication]