Etniškumas ir pilietybė paribyje: Punsko ir Šalčininkų atvejai

LTLauko tyrimų duomenų analizė atskleidė Lietuvos lenkų jaunimo Šalčininkuose ir Lenkijos lietuvių jaunimo Punske identitetų konstravimo daugiaplaniškumą. Vienas kertinių elementų, apibrėžiančių abiejų aptariamų grupių identitetą – kilmė. Kultūriniai elementai, tokie kaip kalba, labiau akcentuojami Lenkijos lietuvių (lietuvių kalba ir papročiai matomi kaip neatsiejami lietuviškumo atributai), o Lietuvos lenkai linkę neakcentuoti lenkų kalbos kaip svarbaus tapatumo elemento (atvirkščiai, keletas informantų kalbėjo, kad jie netgi nemoka lenkiškai – kalba rusiškai ar lietuviškai). Skiriasi ir abiejų aptariamų grupių saistymasis su kaimyninėmis valstybėmis (Lenkija ir Lietuva). Lietuvos lenkams būdingesnis Lietuvos pilietybės akcentavimas apibrėžiant savo identitetą, o Lenkija yra matoma kaip užsienio valstybė. Lenkijos lietuviai linkę matyti Lenkijos pilietybę kaip popierių, labiau akcentuojamas etninis identitetas. Pažymėtinas ir aktyvus pastarųjų saistymasis su Lietuva (dvigubos pilietybės, mokymasis Lietuvoje, darbinė veikla orientuota į Lietuvą). [Iš teksto, p. 98]Reikšminiai žodžiai: Transnacionalizmas; Nacionalinis identitetas; Migracija; Valstybė; Nacija; Etniškumas; Transnationalism; National Identity; Migration; State; Nation; Etnicity.

ENThe fifth chapter draws upon the identity construction of the local population of the Poland-Lithuania border areas. It examines the borderland as one of the most sensitive areas where national and ethnic identities are most intensively reflected upon by the interactions of people living there. The Lithuanian town of Šalcininkai is mostly populated by people who consider themselves Poles, and this territory has a  history of shifting political borders. The little town of Punsk in Poland is also a  good example of shifting political borders and multiple identities. This area, and especially Punsk, is mostly populated by people who consider themselves Lithuanians.The focal point of identity appreciated by both groups is identity construction mainly through descent. Culture elements, like language, are more emphasized by Lithuanian Poles. The Polish Lithuanians stress the local Vilnius region identity – assumed to be “ancestrally Polish” – and in-rooted-ness in the ‘Polish territory‘. Such territorial identity is deterritorialized by the ethnic Polish Card which is seen as a  means of Polish identity retention; although, this is almost without any practical advantages, because of Lithuania and Poland being in EU and, according to informants, “one country.” Dauksas notes that both groups treat ethnicity as an in-born quality. The Lithuanian language along with traditions appears to be a  core element of Lithuanianness among the Lithuanian border minority in Poland. Polish Lithuanian identity construction goes mainly through citizenship. Poland is seen as foreign country. Contrary to that, Lithuanians see no value on their Polish citizenship and treat it as a  “piece of paper,” while their Lithuanian identity is full of expectations to obtain a  double citizenship from Lithuania and form their career plans  - including college education  – to take place in Lithuania. [From the publication]

• Lietuviškumo (savi)raiška Šalčininkų rajone: aplinkybės ir galimybės / Violeta Meiliūnaitė, Nijolė Tuomienė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Brazaitienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. Elektroninis (PDF), p. 274.
• Lietuvių tautinis identitetas : bruožai ir tipai / Jolanta Kuznecovienė. Lietuviškojo identiteto trajektorijos / sudarė Vytis Čiubrinskas, Jolanta Luznecovienė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008. P. 55-74.
• Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga / Natalija Kasatkina, Tadas Leončikas. Vilnius : Eugrimas, 2003. 285 p.
• Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai / sudarytojas Petras Kalnius. Punskas : Aušra, 2006. 320 p.