Sceninė muzika: muzika dramos spektakliams

LTLietuvių kompozitorių muzika dramos spektakliams susijusi su tautinio lietuvių teatro istorija. Jos pradžią matome XIX a. pab.-XX a. pr. rengtuose lietuviškuosiuose vakaruose, kai iš pradžių slapta, o vėliau atvirai suskambo lietuvių kalba. Daugeliui to meto lietuvių kompozitorių teatro muzikos pavyzdys bei muzikos tautiškumo etalonas buvo S. Moniuszkos kūryba. Kai 1907 m. Vilniaus miesto teatro scenoje lietuvių mėgėjai patodė lietuvių romantiko A. Fromo-Gužučio pjesę "Eglė žalčių karalienė" su Juozo Tallat-Kelpšos muzika, J. Tumas-Vaižgantas įžvelgė, kad jaunas kompozitorius, "ant greitosios sumetęs gaidas, senovės tikybos himną, dainų, pasirodo Moniuškos nuovoką turįs: tokia aiški tautiškai tikybiška tų kompozicijų žymė". 1905 m., dar būdamas Vilniaus muzikos mokyklos violončelės klasės mokinys, J. Tallat-Kelpša sukūrė muziką (ir repetavo) lietuviškai melodramai "Linų šventė". Vėliau jis rašė muziką jau nepriklausomos Lietuvos Valstybės teatro spektakliams: H. DruckioLiubeckio istorinei dramai "Taip mirdavo lietuviai" (1926), P. Vaičiūno ,Aukso gromatai" (1938), A. Vienuolio dramai "1831 metai" (1939). [Iš teksto, p. 425-426]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos muzikos istorija; Muzikos žanrai; Dramos spektakliai; Sceninė muzika; Lithuanian music history; Music genres; Drama performances; Stage music.