LT1928 m. minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį į Vasario 16-osios iškilmių muzikinę programą, be Česlovo Sasnausko kantatos "Broliai" ir Juozo Gruodžio "Simfoninio prologo", buvo įtrauktas choreografinis paveikslas, baletmeisterio Pavelo Petrovo pastatytas pagal Jurgio Karnavičiaus "Lietuviškąją fantaziją" (1925; pirminė antraštė - "Lietuviškoji rapsodija"). Tuo metu ją dirigavo pats kompozitorius. Beje, pirmą kartą "Lietuviškoji fantazija" atlikta 1927 m. Sankt Peterburge (tuometiniame Leningtade); Lietuvoje ji taip pat buvo žinoma, skambėjo koncertinėje estradoje. Tai, matyt, turėjo įtakos kūriniui įgaunant naują sceninį pavidalą. Lėmė ir kitos ptiežastys. Tarp nedaugelio to meto lietuvių kompozitorių simfoninių veikalų šis J. Karnavičiaus kūrinys buvo itin tinkamas choreografinei interpretacijai, nes jame ryškus šokio pradas, nacionalinis koloritas - pagrindinę "Lietuviškosios fantazijos" dalį sudaro suktinis "Birute, pilkoji". [Iš teksto, p. 409]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos muzikos istorija; Muzikos žanrai; Baletai; Sceninė muzika; Lithuanian music history; Music genres; Ballet; Stage music.