Pokario trėmimai Skapiškio valsčiuje

LTSovietų okupacija padarė nepataisomos žalos lietuvių tautai. Vos okupavus Lietuvą, iš karto prasidėjo taikių gyventojų suėmimas ir siuntimas į lagerius. Tačiau baisiausia dar laukė ateityje. Prieš pat prasidedant Vokietijos-SSRS karui iš Lietuvos buvo ištremta apie 13 000 taikių gyventojų. Nusitaikyta į tautos žiedą, elitą. Trėmimais valdžia siekė įbauginti tautą. Reokupavus Lietuvą, okupantų valdžia tęsė pradėtą politiką. Nuvilnijusios areštų ir trėmimų bangos palietė visus Lietuvos kampelius, tarp jų ir Skapiškio valsčių. Pirmiausia teroras buvo nukreiptas prieš ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvių ir jų rėmėjų šeimas, besislapstančių ir nuteistų žmonių, valstiečių, atsisakiusių stoti į kolektyvinius ūkius, šeimas. Skapiškio valsčius buvo šiaurinėje Lietuvos dalyje. 1942 m. duomenimis, valsčiui priklausė 84 kaimai ir vienkiemiai. Valsčiaus administracinė priklausomybė pokariu kito tris kartus. Iki 1946 m. Skapiškio valsčius priklausė Rokiškio apskričiai, nuo 1946 m. balandžio, kai buvo sukurta Kupiškio apskritis, valsčius buvo priskirtas jai. 1950 m., po administracinio Lietuvos teritorijos pertvarkymo, kai buvo panaikinti valsčiai, Skapiškiui priklausiusi teritorija buvo padalyta Kupiškio rajonui (4 apylinkės) ir Pandėlio rajonui (3 apylinkės). Skapiškio valsčiaus gyventojų tremčių istorija - beveik nenagrinėta mokslinėje literatūroje. Daugiausia duomenų apie trėmimus saugoma Lietuvos ypatingajame archyve (LYA). Jame sukauptos ne tik trėmimo operacijų bylos, schemos, trėmimų planai, bet ir ištremtų šeimų bylos. [Iš straipsnio, p. 568]Reikšminiai žodžiai: Skapiškis; Pokaris; Trėmimai; Skapiškis; Afterwar period; Deportations.

ENSoviet occupation did irreparable damage to the Lithuanian people. At the very start of the occupation of Lithuania, arrests of peaceful people and deportations to concentration camps began. However, the worst still lay ahead. Just before the start of Germany-USSR war, about 13 thousand peaceful residents had been deported targeting at the elite of the nation. By deportations the government sought to intimidate the nation. After the WWII, during the second occupation by Soviets, the imposed government continued its policy. Waves of arrests and deportations touched all corners of Lithuania, including Skapiškis area. First of all, the terror targeted the participants of armed resistance against the Soviet power and families of their supporters, fugitive and convicted people, peasants who refused to join collective farms. Many deported families in 1945-1947 were sentenced in absentia to ten years of exile, later the sentences were changed in the exile places to life deportation. In 1948 sporadic deportations lasted until. April gradually and were executed from different regions. Seeing that individual deportations did not give the expected result, because the guerrilla war continued and local people fully supported the fighters, the occupational government decided to use radical means against the fighters, their families and supporters. Preparations began for mass deportations of residents. The deportees were decided to use in forced works at logging enterprises under the jurisdiction of the USSR Forest Industry Ministry. All other assets of deportees had to be confiscated and transferred to the collective or soviet farms and/or state institutions. This great deportation operation was code named "Vesna" (Springtime) in correspondence, radio and telephone calls of repressive structures.For the second time the mass deportation took place on March 25-27, 1949 under the code name "Priboj" (The Surf). Although this plan to deport not only Lithuanians, but also residents of Latvia and Estonia was fulfilled and exceeded, the deportation of Lithuanian residents did not cease. In 1950, there were three smaller-scale deportations: to Altai Region in April 14, to Lazo and Komsomolsk- on-Amur in Khabarovsk Region on September 1-2 and 19. In autumn 1951, the first deportation took place on September 20-21. Three echelons from the stations of Kužiai, Radviliškis and Švenčionėliai went to Irkutsk Region. The second largest autumn deportation under the code name "Osen" (Autumn) was on October 2-3, 1951 and embraced all four regions of Lithuania, i.e., Vilnius, Kaunas, Klaipėda and Šiauliai. In 1952, there were five smaller and larger deportations of families, which supported "kulaks" and "bandits". On January 23, 1952 two echelons departed from Lithuania to Krasnoyarsk Region. The persecution of "kulak" and "bandit" families took place also in 1953. Lawsuits were brought against some families. Only the death of Stalin in March 1953 stopped the further deportations. [From the publication]