Muzikinio švietimo padėtis bendrojo lavinimo mokyklose
LTVienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos uždavinių buvo kuo greičiau padėti tautinės kultūros pamatus. Pirmasis švietimo ministras Jonas Yčas kreipėsi į Lietuvos šviesuomenę kviesdamas padėti atkurti švietimo įstaigų darbą, organizuoti materialinę visuomenės paramą mokykloms ir mokytojams. 1918 m. Kalėdų atostogų metu Vilniuje sukviesta švietimo datbuotojų konferencija mokyklų reikalams aptarti priėmė svarbių nutarimų mokyklų organizavimo, administravimo ir mokymo programų rengimo klausimais. 1919 m. antroji tokio pobūdžio konferencija įvyko Kaune. Švietimo ministerija iš karto susirūpino ir muzikos padėtimi bendrojo lavinimo mokyklose. Nemažą iniciatyvą šioje srityje parodė ministras Juozas Tūbelis ir Pradžios mokslo departamento direktorius Juozas Vokietaitis. J. Vokietaičio pastangomis buvo parengta "Laikinoji pradedamųjų mokyklų programa", įtvirtinanti keturmetę pradžios mokyklą. 1919 m. spalio 18 d. šis dokumentas buvo patvirtintas ir 1920 m. publikuotas žurnale "Švietimo darbas". Mokymo programą sudarė 11 dalykų, tarp jų - ir disciplina "dainos-giesmės". Šio dalyko dėstymo programos autorius buvo kompozitorius Juozas TallatKelpša, kuriam buvo pavesta tvarkyti visus muzikos reikalus. Kiekvienoje pradžios mokyklos klasėje muzikai buvo skirtos dvi savaitinės pamokos. Bene pirmą kartą Lietuvoje buvo bandoma konkrečiai suformuluoti pagrindinius muzikos mokymo tikslus. Programa skelbė, kad svarbiausia yra išmokyti vaikus "mėgti ir jausti muziką", sąmoningai jos klausytis bei ją suprasti. Mokymas buvo grindžiamas liaudies dainomis. Mokytojo uždavinys buvo dainuojant dainas išmokyti vaikus švariai intonuoti, nustatyti garso trukmę ir aukštį, pažinti natas vienos oktavos ribose ir jomis savarankiškai užrašyti vienbalsę melodiją.Šia programa buvo siekiama, kad baigęs pradžios mokyklą vaikas "aiškiai žinotų, ką moka; kad dainos, išmoktos mokykloje, visada paliktų jo atmintyje; kad norą toliau lavintis muzikos moksle galėtų tęsti ir aukštesnėje mokykloje". Taigi muzikiniu bei etnokultūriniu ugdymu buvo siekiama didesnio visuomenės muzikinio raštingumo. [Iš teksto, p. 272]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos muzikos istorija; Muzikos pedagogika; Muzikos didaktikos raida; Muzikos mokytojų ugdymas; Lithuanian music history; Music pedagogy; Development of music didactics; Music teacher education.
