LTPo Pirmojo pasaulinio karo pagal 1919 m. Versalio sutartį didesnė Mažosios Lietuvos dalis liko Vokietijos sudėtyje. Lietuvybę skleisti, lietuvių organizacijoms veikti čia darėsi vis sunkiau. Nemažai šio krašto lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjų persikėlė gyventi į Klaipėdą bei kitas Lietuvos vietoves. Lietuvių muzikinė veikla nutrūko visuose didžiuosiuose Mažosios Lietuvos miestuose: Karaliaučiuje (dab. Kaliningradas), Gumbinėje (dab. Gusevas), Įsrutyje (dab. Černiachovskas) ir kt. Lietuvišką dvasią buvusioje Mažojoje Lietuvoje palaikė tik likusi nedidelė Tilžės (dab. Sovetskas) lietuvių bendruomenė. Ji dar bandė burtis į kultūrines draugijas: 1919 m. įkurta draugija "Nemunas", 1923 - Prūsų lietuvių susivienijimas, 1930 - Kultūros draugijų sąjunga, suvienijusi Jaunimo, Moterų, Spaudos, Lietuvių giedotojų, "Nemuno" draugijas. 1919 m. Vydūnas, kuris ir toliau gyveno Tilžėje, nors ir sunkiomis sąlygomis, taip pat pradėjo gaivinti išsibarsčiusią savąją giedotojų draugiją, kurios veikla iki karo buvo labai gyva, reguliari ir meniškai brandi. [Iš teksto, p. 715]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos muzikos istorija; Lietuvių muzikai užsienyje; Tilžės lietuvių giedotojų draugija; Lithuanian music history; Lithuanian music abroad; Tilsit Lithuanian Singing Society; Lithuanian music abroad; Tilsit Lithuanian Singing Society.